tag:blogger.com,1999:blog-22909506061069679662024-03-13T02:18:19.727+01:00Su SauliumiAsmeninė Sauliaus Veržikausko svetainėSaulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.comBlogger79125tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-75080692721347916572019-11-06T14:28:00.001+01:002021-01-07T10:43:19.309+01:00Kadaise “Daktarišką” dešrą norėta pavadinti “Stalino” dešra. Produkto istorijaGuaro derva, mėsos substratas, emulsija, kvietiniai miltai, kraujo plazma, sojos baltymai, tero derva, perdirbti euchema jūros dumbliai, pentanatrio trifosfatas, natrio polofosfatas, natrio eritorbatas, gliokono – delta – laktonas, tirštikliai E 412, E 407a, E 417…<br />
<br />
Manot, pateikiu nuodų receptą, kurio pagalba nuodijami pacukai ir tarakonai?<br />
<br />
Ne… Tai medžiagos, kurios dedamos į šiuolaikines virtas dešras. Žinoma, ten dar papuola ir mėsos, tačiau žinomi atvejai, kaip, pavyzdžiui, iš Lenkijos atgabentoje virtoje dešroje mėsos nerasta nei 1 procento.<br />
<br />
Rinkoje egzistuoja aukščiausios, pirmos ir antros rūšies virtos dešros. Jų sudėtis gali skirtis labai smarkiai, tačiau visose jose naudojama bent dalis aukščiau išvardintų ingredientų, o dar galima rasti ir tokių, kuriuos geriau iš karto žymėti į E raidelėmis, nes tikrieji jų pavadinimai sunkiai perskaitomi arba sukelia gilią depresiją ir pagrįstą abejonę dėl mūsų civilizacijos išlikimo.<br />
<br />
Tačiau taip buvo ne visada. Ar galite patikėti, kad kažkada buvo tokie laikai, kai į virtą dešrą buvo dedama tik mėsa, druska ir prieskoniai? Neįtikėtina? Tad, pasinerkime į istoriją, į tuos jau mano anksčiau minėtus “gūdžius tarybinius laikus” ir išgirskime gerąją žinią apie DAKTARIŠKĄ DEŠRĄ.<br />
<br />
Kaip smarkiai tarybinė maisto pramonė nesigirtų, tačiau idėja gaminti virtas dešras, sosiskas, sardeles, ledus, fasuoti pieną, buvo pasiskolinta iš vienos žiauriausių kapitalizmo irštvų – JAV.<br />
<br />
Po 1930 metų, kai Lietuvos parduotuvių vitrinose kabėjo įvairiausių rūšių ir skonių rūkyti bei džiovinti mėsos gaminiai, kai bekonai būdavo eksportuojami net į Angliją, o per šventes tarnautojai tiesiog privalėjo pirkti vietinius paukščius ir tokiu būdu realiai pagelbėti savąjam žemės ūkiui, didžioji tarybinė šalis gyveno tarsi didžiausio nederliaus sąlygomis. Trūko visko, ypač mėsos. Pramonė, be abejo, vietoje nestovėjo, septinmyliais žingsniais žengė į priekį, tačiau, kaip nebūtų keista, darbininkai vis dar norėdavo valgyti.<br /><br />
O juk komunizmo statytojai turėjo būti stiprūs ir tvirti! Ko jiems trūko, susivokti nesunku: baltymų.<br />
<br />
Tad 1936 m. balandžio 29 dieną TSRS maisto pramonės liaudies komisaras A. Mikojanas pasirašo įsaką dėl kelių virtų dešrų rūšių gamybos. Ypatingą vietą užėmė tam tikra dešros rūšis, kuri buvo skirta “asmenų, nukentėjusių pilietiniame kare ir nuo caro režimo, sveikatos gerinimui”. Šia dešros rūšimi buvo planuojama aprūpinti sanatorijas, gydyklas bei ligonines.<br />
<br />
Prie šio produkto sudėties dirbo geriausi šalies specialistai, gydytojai, mokslininkai. Kaip visada, dešra turėjo savo GOSTą. Taigi, pagal “ГОСТ 23670-79” receptūrą, šimte kilogramų aukščiausios rūšies daktariškos dešros privalėjo būti <b>25 kg aukščiausios rūšies jautienos, 70 kg pusriebės kiaulienos, 3 kg kiaušinių arba melanžo, 2 kg sauso karvių pieno miltelių (pilno riebumo arba nuriebintų)</b>.<b> Faršas būdavo gaminamas tik iš šviežios mėsos ir buvo malamas du kartus. Prieskoniams buvo naudojama druska, cukrus arba gliukozė, maltas muskato riešutas arba kardamonas. Aštrių prieskonių naudoti nebuvo galima.</b><br />
<br />
Sklando gandai, kad dešrą norėta pavadinti “Stalino”. Tačiau recepto autoriai gana greitai susivokė, kad žodžių “Stalino” ir “dešra” derinys skamba gana dviprasmiškai, o NKVD tokį pavadinimą suprastų vienareikšmiškai, todėl buvo sugalvotas mums visiems iki šiol įprastas pavadinimas – “daktariška”.<br />
<br />
Iki pat 50 – ųjų metų dešros kokybė bei sudėtis nekito. Žinoma, skirtingi mėsos kombinatai gamino kiek skirtingą produktą, nes skirdavosi žaliavų kokybė, o taip pat nemažą reikšmę gaminio skoniui turėjo ir darbuotojų patirtis, meistriškumas.<br />
<br />
Kas įdomiausia ir, ko gero, įmanoma tik “tarybinėse” šalyse, parduotuvėse dešra buvo pardavinėjama pigiau už savikainą. “Daktariškos” dešros kilogramas kainavo 2 rublius ir 20 kapeikų. Už tuos pačius pinigus tais laikais buvo galima nusipirkti: 220 degtukų dėžučių; 11 porcijų plombyro ledų vafliniuose kaušeliuose; 10 pakelių papirosų “Беломорканал”. Noriu pasakyti, kad dešros kaina buvo gana prieinama bet kuriam tų laikų dirbančiąjam. Oi, pamiršau patikslinti, kad tais laikais nedirbančiųjų nebuvo…<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-xStkjJ5uAVY/XbbXdQ1pN4I/AAAAAAAAXCY/IWy9eQKHN2MfxigIsWT1dRZ-eG5FSqjIgCNcBGAsYHQ/s1600/scale_2400.webp" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="751" data-original-width="1024" height="468" src="https://1.bp.blogspot.com/-xStkjJ5uAVY/XbbXdQ1pN4I/AAAAAAAAXCY/IWy9eQKHN2MfxigIsWT1dRZ-eG5FSqjIgCNcBGAsYHQ/s640/scale_2400.webp" width="640" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
Dešros kokybė pradėjo kisti tik apie 70 – uosius metus, kai šalyje prasidėjo įvairios žemės ūkį liečiančios reformos. Būtent tada buvo leista į dešrą dėti iki 2% miltų arba krakmolo.<br />
<br />
Ir, be abejo, auksiniai daktariškos dešros laikai baigėsi su TSRS sugriūvimu. Mėsos kombinatai šį brendą naudoja ir toliau, tačiau pačio produkto sudėtis pakitusi, kartais net neatpažįstama.<br />
<br />
Jei dabar ir toliau perkate daktarišką dešrą, turėtumėte žinoti, kad joje nėra nieko bendro su dešra, gaminta tarybiniais laikais. Na, nebent malonūs prisiminimai.<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
Saulius VeržikauskasSaulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-9205669499003815432019-11-06T11:52:00.000+01:002019-11-06T11:52:43.174+01:00Bedievio sapnas apie Dievą<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-R0bHx7ehnrA/XcKlf1vQ8eI/AAAAAAAAXPY/ZvcevKYYMbo-2VM_tdLUic4viREQbLrZwCNcBGAsYHQ/s1600/artur-dziula-OoCpqKPjU08-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="995" data-original-width="1600" height="398" src="https://1.bp.blogspot.com/-R0bHx7ehnrA/XcKlf1vQ8eI/AAAAAAAAXPY/ZvcevKYYMbo-2VM_tdLUic4viREQbLrZwCNcBGAsYHQ/s640/artur-dziula-OoCpqKPjU08-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@arturdz?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Artur Dziuła</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/god?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-weight: 400;">Šiąnakt sapnavau dar įdomiau. Turėjau susitikimą su Dievu. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Taip, jis iš tikrųjų toks malonus seniokas, žilais plaukais, sidabrine, ilga barzdele.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Sveiki, - pasisveikinau visas išsišiepęs.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Labukas, - ramiai, žydromis akimis pažvelgė į mane Dievas. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Aš… aš nežinau, kaip čia papuoliau, bet noriu iš karto pasakyti, kad Žemėje į jus netikėjau. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tai ir šaunu, kad netikėjai, - vėl ramiai atsakė malonusis senelis, - dabar matai, kaip viskas yra iš tikrųjų? Aš esu.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Na taip, dabar matau, - veblenau sutrikęs, - o kas dabar man bus? </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O ko tu tikiesi? </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Na, teismo ten, pragaro kančių ir panašiai… </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O kam? - nustebo Dievas.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Juk negeras buvau, nuodėmingas, netikintis, mėgau ir dūmą patraukt, ir bokalą pakelt, labai moterys patiko, automobiliai…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Dabar tu Čia, o ne Ten. Gausi tokį gyvenimą, kokį sugebėsi susikurti. Eik, susipažink su aplinka, dairykis, domėkis ir gyvenk!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Ir tai viskas? Manęs nelaukia jokios bausmės, kančios, velniai?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Ir vėl tos pasakos… - tyliai sumurmėjo Dievas, po to jau garsiai ištarė, - eik, nebijok!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Nusiraminau ir kiek įsidrąsinau. Tuo labiau, kad Dievulis atrodė toks malonus, simpatiškas, geranoriškas, nors jutau nuo jo sklindančią man nežinomą jėgą, kuriai neįmanoma priešintis. Nutariau paklausti tai, kas mane visada labai stebindavo tikinčiųjų elgsenoje: apie maldas.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Atleiskite… Gal galėčiau užduoti klausimą?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Klausk.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Aš apie maldas… Pažinojau žmones, kurie labai daug melsdavosi, tačiau labai sunkiai gyveno, skurdo, netgi neturėdavo ko užvalgyti. O va, kiti, bedieviai, tačiau turtingi, naudojosi visomis pasaulio gėrybėmis… Kaip čia su tomis maldomis? Jūs padedate besimeldžiantiems?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Kai kuriems padedu, - ramiai atsakė Dievas. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O kam būtent? - pasidarė dar įdomiau. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Na, čia nuo daug ko priklauso… Jei žmogus ko nors labai trokšta, meldžiasi, tačiau realiai, kad įgyvendintų savo troškimą, nepajudina nei piršto, tai į tokias maldas nereaguoju. Jis aiškiai nori, kad už jį dirbtų kiti. Jis - tinginys, dažnai dar ir kvailas. Kam gi tokiam padėti - kad visai nustotų galvoti? Ne, aš esu toks maloningas, kad visada palieku šansą susivokti ir pradėti geresnį gyvenimą. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O jei žmogus meldžiasi ne dėl savęs, o dėl kito žmogaus? Pavyzdžiui, dėl kokio skurdžiaus, benamio? Jei jis jūsų, Dieve, prašo dėl to vargšelio?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Dėl kito žmogaus, sakai? Jei jis nori nuoširdžiai padėti - lai padeda. Tegul aukoja pinigus, dalinasi maistu, įdarbina, pamokina tą kitą žmogų. Kam melstis? Nori užjausti - užjausk. Nori padėti - padėk. Trokšti mylėti - mylėk! Ne, šiuo atveju malda taip pat tik pablogina situaciją, sukuria geranoriškumo iliuziją, suteikia netikrą viltį. Tai - neteisinga. O aš esu Tiesa. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Nejau nepadedate nei vienam besimeldžiančiam?! - sušukau sutrikęs.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Nusiramink… Padedu… Ligonio, vaiko, maldeles išklausau visada. Juk jie niekuo padėti kitiems negali - tik melstis. Jų maldos ir keliauja tiesiai man į ausį. Motina, besijaudinanti dėl savo vaikelių - išvykusių ieškoti geresnio gyvenimo, ramiai namuose klūpanti prie žvakelės, verkianti ir tyliai šnabždanti savo susigalvotą pilną meilės bei sielvarto maldelę - taip pat mano klientas. Yra žmonių, kuriems padedu, tikrai yra. Tik man, Viešpačiui būtų daug maloniau stebėti, jei jūs ten, Žemėje, gyvenimus susitvarkytumėte taip, kad niekada nieko maldauti nebereiktų. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Taip išeina, kad bedieviai jums priimtinesni, nei giliai tikintys?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tai jau taip. O kaip tu galvojai? Manei, man malonu, kai mano stabus garbina, bučiuoja jiems kojas, kala prie kryžiaus? Geria mano kraują. Valgo mano kūną? </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Oi, tikrai vaizdelis ne iš maloniausių, - net nusipurčiau ir aš.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Būtent. O dabar eik, negaišk laiko su manimi. Eik ir gyvenk!</span><br />
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-22719309951848649262019-11-05T09:12:00.000+01:002019-11-05T19:53:45.653+01:00Penki obuoliukai<div style="text-align: justify;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-x2_2Q9N4tnM/XcEuAoMhcoI/AAAAAAAAXOQ/5er9tA_N7WEuB-4UPQjIfFesdUAiNJmIACNcBGAsYHQ/s1600/twinsfisch-9_5z24t0DFA-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1072" data-original-width="1600" height="428" src="https://1.bp.blogspot.com/-x2_2Q9N4tnM/XcEuAoMhcoI/AAAAAAAAXOQ/5er9tA_N7WEuB-4UPQjIfFesdUAiNJmIACNcBGAsYHQ/s640/twinsfisch-9_5z24t0DFA-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@twinsfisch?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">twinsfisch</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/apples?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-family: "georgia" , "palatino"; font-size: 12pt;"><br /></span>
<br />
<div style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">
<span style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;"><span style="color: #666666; font-family: "georgia" , "times new roman" , serif;">Apsipirkinėjimas turtingame pietietiškame turguje – vienas malonumas. Prekystaliai lūžta nuo įvairiaspalvių daržovių bei vaisių, aplink šurmuliuoja narsiai, tačiau geranoriškai nusiteikę pirkėjai, juos pasitikti jau seniai pasiruošę ne mažiau kovai ir deryboms pasiruošę pardavėjai. Deruosi ir aš. Štai, į mano kuprinę keliauja raudoni, kaip vyšnios, pomidorai, savo juodai – fioletiniu blizgesiu viliojantys baklažanai, karpuotos salierų šaknys, svogūnai, petražolės, krapai, persikai...</span></span></div>
<span style="color: #666666; font-family: "georgia" , "times new roman" , serif;"><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Staiga dėmesį patraukia pirkėjo – pardavėjo derybos prie gretimo prekystalio. Pirkėja – liesa, nedidukė, pražilusi močiutė, galvą apsigobusi skarele, o savo raukšlėtose rankose laikanti tris nedideles kupiūras: iš viso 30 dinarų.</span></span><br />
<div style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">
<span style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;"><span style="color: #666666; font-family: "georgia" , "times new roman" , serif;">- Sūneli, pasverk man penkis obuoliukus, - švelniai prašo senolė.</span></span></div>
<span style="color: #666666; font-family: "georgia" , "times new roman" , serif;"><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Močiut, pirk kilogramą, tik 70 dinarų tekainuoja, kam čia terliotis su penkiais? – geraširdiškai pataria prekeivis. Seni žmonės čia gerbiami, tačiau suprantamas ir prekeivio noras parduoti kiek didesnį, „apvalų“ kiekį.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Tai, kad man, sūneli, daugiau nereikia, vis tiek nesuvalgysiu. Sverk, sūneli, imk pinigus ir aš jau eisiu...</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Prekeivis pasveria obuolius, močiutė atiduoda taip kruopščiai sudėtas kupiūras ir, viską susikrovusi į maišelį, pasuka link išėjimo.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Mums pakeliui. Einu šalia senolės ir vis žvilgčioju į mažais žingsneliais, tačiau išdidžiai tipenančią močiutę. O ji svajingai šypsosi, jos akys įsmeigtos į tolį. Ką ji mąsto? Ką galvoja?</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Nutariu užkalbinti. Čia toks elgesys – pats normaliausias dalykas.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Laba diena, močiute. Ar toli keliaujate? Gal panėšėti maišelį?</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Oi, dėkui, vaikeli, nereikia! Bet, ačiū tau. Ar pats irgi iš turgaus eini?</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Taip, močiute, iš turgaus. Mums vistiek į tą pačią pusę, tai, sakau, gal padėt reikia?</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Tai, kad tiek to ir nešimo...</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Kasdien į turgų vaikštot? – kalbinu.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Oi, ne, vaikeli, ne kasdien. Va, šiandien anūkas su savo vaikais – proanūkiais mano, žada atvažiuoti, tai, sakau, reikia kažką skanaus nupirkti. Ir vyras namuose laukia. Visiems lauktuvių nešu.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Vyras gal serga, kad su jumis neina?</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Serga, vaikeli, serga. Jau 20 metų serga... Bet šiandien pasidžiaugs anūku, proanūkiais, lengviau jam bus. Va, ir obuoliuką suvalgys, - tyliai, tačiau labai švelniai prataria močiutė.</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Nuščiūvu. Po tokių žodžių kažkas tarsi replėmis suspaudžia širdį. Staiga pakyla noras šiam kūnu senam, tačiau dvasia nuostabiai šviesiam žmogui, padovanoti savo pilną daržovių ir vaisių kuprinę. Tačiau pažvelgęs į senolę, aiškiai suvokiu: nepaims! Nei už jokius pinigus nepaims! Tikiu, šitaip tik įžeisčiau šią seną moterį, sugriaučiau visą jos puoselėtą ir lauktą džiaugsmą savo artimiesiems parnešti tikrų lauktuvių: iš savo sutaupytų pinigėlių, jau prieš kelias dienas apgalvoto pirkinio ir jau suplanuotos įteikimo ceremonijos...</span><br style="background-color: white; outline: 0px; text-align: start; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">- Vaikeli, gal paimsi obuoliuką? - tarsi per sapną išgirstu švelnius močiutės žodžius, skirtus man.</span></span><br />
<span style="color: #666666; font-family: "georgia" , "times new roman" , serif;"><span style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;"><br /></span></span>
<div style="background-color: white; outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">
<span style="color: #666666; font-family: Georgia, Times New Roman, serif;"><span style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">Jausmas, prieš tai spaudęs širdį, nenumaldomai kyla į viršų: trūksta oro, negailestingai kaupiasi ašaros. Sumurmėjęs kažką panašaus į „viso gero“ pasuku į pirmą pasitaikiusį skergatvį ir sprunku tolyn...</span><br style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">...</span><br style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;" /><span style="outline: 0px; transition: all 0.3s ease 0s;">...Nepamirškime savo močiučių: lankykime, skambinkime, kalbėkimės su jomis. Galbūt mūsų močiutės jau senos, silpnos, tarsi vaikai, tačiau jų širdys – pačios didžiausios!</span></span></div>
</div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-71815472173027992162019-11-05T09:09:00.000+01:002019-11-05T09:13:13.419+01:00Kartą, kai tu nusijuokei...<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-XH5z77JVTpI/XcErIELkx-I/AAAAAAAAXOE/B326rDzCTXQWmrOlUAZ8_2TIyPQc5z2wQCNcBGAsYHQ/s1600/david-nunez-yUoNrhd3tDM-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1065" data-original-width="1600" height="424" src="https://1.bp.blogspot.com/-XH5z77JVTpI/XcErIELkx-I/AAAAAAAAXOE/B326rDzCTXQWmrOlUAZ8_2TIyPQc5z2wQCNcBGAsYHQ/s640/david-nunez-yUoNrhd3tDM-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@david27j?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">David Núñez</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/love?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
- Žinai, kada aš nusprendžiau būti kartu su tavimi? - netikėtai Moters paklausė šalia jos gulintis Vyras.<br />
Moteris patogiai įsitaisė lovoje, jaukiai susisupo į užklotą:<br />
- Kada? - paklausė kiek abejingai. - Nors pala, žinau: kai pamatei mane ant podiumo.<br />
- Ne, - švelniai atsakė Vyras, - kai tave pamačiau ant podiumo, aš tik užsimaniau su tavimi permiegoti.<br />
- Chm..., - nutęsė Moteris.<br />
- Pameni, kai vieną vakarą, lyjant lietui mes pasislėpėme viename mažame italų restoranėlyje?<br />
- Taip, pamenu, - svajingai nutęsė Moteris.<br />
- Ir mes tada sėdėjome sušlapę, tačiau laimingi, - intriguojančiai tęsė Vyras. - Tu tada užsisakei spagečių su jūros gėrybėmis.<br />
- Taip, - Moteris nustebusi pakėlė antakius, tačiau ir toliau įdėmiai, kiek pasisukusi šonu, nematydama Vyro akių klausėsi ramaus ir švelnaus vyriško balso.<br />
- Tu buvai labai išalkusi, kišai spagečius į burną įrankių ir pirštų pagalba, išsitepei žandus ir net išsitaukavai plaukus. Po to tu pažvelgei į veidrodį ir garsiai nusijuokei... Šį žavų, stebuklingą juoką pamenu iki šiol. Jame jautėsi tikras moteriškumas, kažkokią jaudinanti viltis ir laimės nuojauta. Jis apkerėjo mane, aš visas sustingau, kraujas plūstelėjo man į galvą ir tada supratau, kad noriu, jog moteris, kuri sugeba taip juoktis, visada būtų šalia manęs. Tada aš tvirtai apsisprendžiau, kad darysiu viską, jog mudu amžinai būtume kartu.<br />
Moteris tylėjo. Vyras taip pat. Po minutėlės moteris tyliai, tačiau labai švelniai paklausė:<br />
- O tu ar žinai, kada su tavimi būti nusprendžiau aš?<br />
- Ne, - nedrąsiai atsakė Vyras.<br />
- Prieš porą sekundžių. Iki tol aš dar truputį abejojau...<br />
<br />
<em>Paruošė Saulius Veržikauskas</em><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-75099114933208572312019-11-04T14:12:00.000+01:002019-11-04T14:12:25.127+01:00Kaip žmogus alumi vėžį išgydė<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-JZy1idbSeqU/XcAjNIsQA-I/AAAAAAAAXNY/P7eG0idQK7QTXVCghK0lkTxBYoASSNsswCNcBGAsYHQ/s1600/frank-luca-c-fbj_fTFUM-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="1600" height="480" src="https://1.bp.blogspot.com/-JZy1idbSeqU/XcAjNIsQA-I/AAAAAAAAXNY/P7eG0idQK7QTXVCghK0lkTxBYoASSNsswCNcBGAsYHQ/s640/frank-luca-c-fbj_fTFUM-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@frankluca?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Frank Luca</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/beer?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
Pamokantis pasakojimas su epilogu.<br />
<br />
Seniai seniai, dar kolūkių laikais vienoje gyvenvietėje, netoli Vadaktų (o gal ir pačiuos Vadaktuos) gyveno sau šeimyna ir žemelę dirbo. Kolūkio ir savo. Vaikai jau buvo užaugę, į miestą išlėkę.<br />
<br />
Liko šeimos galva su savo moteriške. Kartą vyras pasijuto taip prastai, kad pora susiruošė pas daktarus, vyko ar tai į Panevėžį, ar į Kauną, ne tame dabar esmė.<br />
<br />
Vyrui atlikti tyrimai parodė, kad žmogeliui beliko tik keli mėnesiai gyvenimo - vėžys. Daktarai apie tai pranešė moteriai, vyrą nuo šios baisios diagnozės saugojo - lygtai toks įstatymas buvo, o gal ir dabar dar yra - ligoniui apie artėjančią mirtį nepasakoti.<br />
<br />
Neguldė žmogelio į ligoninę, nes jau nebuvo reikalo. Grįžo pora namo, moteriškė liūdna baisiausiai, o vyras irgi pradėjo kažką įtarti. Kiek pasvarsčius moteris sako:<br />
<br />
- Daktarėlis liepė tau pasilsėti. Nebeik į darbą, o ir namie, prie ūkio, tavęs nespausiu, susitvarkysiu pati.<br />
<br />
- Tai ką man veikti? - stebėjosi vyras.<br />
<br />
- Veik ką tik nori. Ilsėkis. Esi laisvas pasirinkti.<br />
<br />
Čia jau vyrukas susimąstė, bet iš tokios situacijos nusprendė naudą išpešti.<br />
<br />
- O alalio galiu pasidaryt? - paklausė viltingai.<br />
<br />
- Darykis alalį, daryk, ką tik nori. Ilsėkis.<br />
<br />
Alalis reiškia "alus". Taigi, žmogelis puolė gamintis naminį alų. Jei kas nežino, anam krašte tai buvo įprastas dalykas, o naminis alus būdavo silpnas, tačiau pilnas gyvybės. Ir niekas jo nepasterizuodavo, nefiltruodavo - gerdavo putotą, ne visai skaidrų gintarinį skystį, cukraus alaus gamybai nenaudodavo.<br />
<br />
Pasidarė žmogelis alaus, guli sau ant pečiaus, laisvalaikiu gurkšnoja. Kaimynas į svečius - su kaimynu gurkšnoja. Giminės aplanko - su giminėmis gurkšnoja.<br />
<br />
Žmona tyli, laukia, kada vyreliui bloga pasidarys, kada giltinė aplankys.<br />
<br />
O vyrukas atsigavo, išgražėjo alutį gurkšnodamas. Praėjo mėnuo, praėjo kitas - nemiršta, rupūžioks! Pusę metų praėjo - nieko!<br />
Po metų žmona neiškentė:<br />
<br />
- Užteks ant pečiaus voliotis ir alalį siurbt - marš prie darbo!<br />
<br />
O vyriokas ir nesipriešino - pačiam atsibodę buvo. Nuvyko jie pas daktarėlius, tuos pačius, iš Panevėžio ar iš Kauno, o anie savo akimis netiki:<br />
<br />
- Ar tą patį žmogų atvežei?<br />
<br />
- Tą patį, - patvirtino žmona, - tą patį.<br />
<br />
Nerado daktarai jokių vėžio likučių. Ar ans pabėgo, ar aluje prigėrė - dabar neaišku, bet pora nugyveno ilgą ir nenuobodų gyvenimą. Vyras nuo alaus atjunko, ale kartais, kai proga būdavo, padarydavo. Salyklinio, rugio spalvos, gero tokio.<br />
<br />
- Užteks siurbti, pakankamai prigėrei ant pečiaus besivoliodamas, - nepiktai sudrausdavo moteriškė, o vyriokas tik šypsodavosi sau į ūsą...<br />
<br />
Tokia štai reali istorija.<br />
<br />
O dabar - žadėtasis epilogas.<br />
<br />
Alus gerti yra sveika. Bet tik tikras - naminis, nefiltruotas ir nepasterizuotas, kurio gamyboje nebuvo cukrus naudojamas.<br />
<br />
Tikras salyklinis alus yra silpnas - kiek stipresnis už naminę girą, užtat pilnas organizmui reikalingų mikroelementų, vitaminų ir kitokio gėrio.<br />
<br />
Tačiau jei manote, kad sau gerumą suteiksit parduotuvinį alų gerdami - smarkiai ir negrįžtamai klystat. Šitam aluj nieko gero beveik nelikę. Jis negyvas.<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-59136638554763618472019-11-04T13:56:00.000+01:002019-11-04T13:56:38.969+01:00Kava ar arbata: kas kenksmingiau? Žiaurus Švedijos karaliaus eksperimentas su broliais - dvyniais<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-31mLqFGgozU/XcAfcvLtGCI/AAAAAAAAXNM/86wclKt4E84XrmG8TseXEZ84jYIZ8xz_gCNcBGAsYHQ/s1600/manki-kim-L82-kkEBOd0-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-31mLqFGgozU/XcAfcvLtGCI/AAAAAAAAXNM/86wclKt4E84XrmG8TseXEZ84jYIZ8xz_gCNcBGAsYHQ/s640/manki-kim-L82-kkEBOd0-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@kimdonkey?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Manki Kim</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/tea?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-weight: 400;">XVIII amžiuje gyvenęs ir valdęs Švedijos karalius Gustavas III buvo įsitikinęs, kad kava ir arbata itin kenkia žmogaus sveikatai, griauna organizmą. Tam, kad išsaugoti savo pavaldinių sveikatą, jis ne kartą skelbė įvairius draudimus, ribojančius aukščiau minėtų gėrimų vartojimą.</span><br />
1746 metais karalius išleido įsaką, kuriuo kavos bei arbatos mėgėjai buvo įpareigoti mokėti didelius mokesčius. Kiek vėliau kava buvo visai uždrausta, tačiau ji ir toliau buvo geriama, tik jau nelegaliai.<br />
Supykęs monarchas nusprendė užsispyrusius kavos ir arbatos mylėtojus, šių gėrimų kenksmingumu įtikinti gyvu pavyzdžiu. Eksperimentui buvo parinkti du broliai - dvyniai, už sunkius nusikaltimus nuteisti mirties bausme.<br />
Mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos, su sąlyga, kad abu kaliniai kiekvieną dieną privalės gerti didelius kavos ir arbatos kiekius. Vienas brolių turėjo vartoti kavą, kitas - tik arbatą. Eksperimentas turėjo tęstis iki brolių mirties. Štai koks “žiaurus” eksperimentas laukė vargšų dvynių…<br />
Eksperimentui stebėti buvo priskirti 2 gydytojai. Eksperimentui besitęsiant vienas gydytojas mirė, po kelių metų į dausas iškeliavo ir kitas.<br />
Pats monarchas 1792 m kovo 16 buvo nužudytas Švedijos karališkame operos teatre. Jis tapo suokalbio auka.<br />
Tuo tarpu, žiauriai mirčiai pasmerkti broliai ir toliau vartojo pavojingus gėrimus, nors, keista, tai nei kiek neblogino jų sveikatos.<br />
Pagaliau, sulaukęs 83 metų mirė pirmasis brolis, gėręs arbatą. Antrasis, kavos auka, mirė dar po kelių metų. Jie pergyveno ir patį Gustavą III - iąjį ir juos tyrusius medikus.<br />
Nežiūrint į eksperimento nesėkmę, draudimas gerti kavą Švedijoje egzistavo iki XIX amžiaus 20 - ųjų metų. Nepaisant draudimų, švedai ir toliau nelegaliai vartojo “nuodus”, kol, pagaliau, 1822 metais draudimas buvo panaikintas.<br />
Šiuo metu Švedijos gyventojai, pagal kavos suvartojimą, papuola į garbingą pasaulio dešimtuką.<br />
Paruošė Saulius Veržikauskas<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-68942317695149981972019-11-04T11:29:00.000+01:002019-11-04T11:29:16.364+01:00Keistas gyvenimas<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-zbmRcYu0o48/Xb_9HLmkKtI/AAAAAAAAXNA/9oPz72Xw1Bk9_ipyMsmSux8x_o61BUf7wCNcBGAsYHQ/s1600/marija-gaba-SclpTvqIKO4-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1065" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-zbmRcYu0o48/Xb_9HLmkKtI/AAAAAAAAXNA/9oPz72Xw1Bk9_ipyMsmSux8x_o61BUf7wCNcBGAsYHQ/s640/marija-gaba-SclpTvqIKO4-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@gabalima?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Marija Gaba</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/oldwoman?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
Tai va, nuvariau į turgų nupirkti obuolių, vietoj majonezo, ir man atsitiko toks įdomus dalykas.<br />
<br />
Einu sau apsipirkęs - ant pečių kuprinė, pilna ne tik obuolių, bet ir kitokių gėrybių, rankoj maišelis su kiaušiniais (vištos), žiūriu, močiutė sustojusi prie bordiūro, bando nulipti. Vienoj rankoj du plastikiniai maišeliai, kažko pilni, kitoj - pintas krepšys.<br />
<br />
Na, priėjau, padėjau nulipti ir pasiūliau krepšį panėšėti. O jau apsidžiaugė ana!<br />
Einam, žodžiu, aš ją kalbinu.<br />
<br />
- Ar d<span class="text_exposed_show">ažnai į turgų vaikštot?</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Oi, sūneli, kiekvieną dieną. O jau kaip sunku, kaip sunku... Žinok, vaikeli, jau nebegaliu visko kartu daryti - ir nešti, ir prekę rinktis ir dar gražą teisingai suskaičiuoti...</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Tai, kad šitam turguj visi sąžiningi, - pastebiu. Nes pats nuolat maišausi po įvairius turgus, žinau.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Tai valgyt darysit? - mandagiai kalbinu.</span><br />
<br />
- Darysiu, sūneli, darysiu.<br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Aš tai irgi gaminu maistą, bet padarau dvejoms - trejoms dienoms, - bandau patarti.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Oi, koks tu protingas! - nuoširdžiai gėrisi močiutė. - Aš ir taip daryčiau, bet maniškiai valgo tik šviežią maistą...</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">Susimąsčiau. Pala, pala, jis vos paeina, tempia tris sunkokus nešulius, o namuose jos laukia kažkokie "maniškiai". Iš pradžių pamaniau, kad kokie nors žvėreliai. Bet ne - nešuliai tikrai ne menki, nei šunims, nei katėms kasdien tiek maisto, tuo labiau iš turgaus, nereiktų.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Tai su kuo gyvenat? - atsargiai užklausiu.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Turiu vyrą, sūnų su marčia ir anūką, - pasigiria.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- O jie į turgų nevaikšto? - klausiu nustebęs.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Ne, ką tu, sūneli! Nei karto nebuvo. Juk aš dar paeinu, čia mano pareiga - nupirkti ir pagaminti valgyt!</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- O vyras, sveikas jis?</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Sveikas, dar ir su dviračiu mėgsta pasivėžinti...</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">Einu su močiute ir nieko "nebepagaunu". Vyras sveikas, namuos - jauna šeima, o pats silpniausias šeimos narys - tempia nešulius!</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Ar sūnus jums duoda pinigų maistui? - dar turiu viltį, kad tai nors kiek sušvelnins situaciją, tačiau pasąmonėj jau žinau, kad klystu.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Ką tu, vaikeli! Jie pinigus tik pirkiniams leidžia, marti tik laksto po prekybos centrus...</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">Tyliu. Nežinau ką ir pasakyti. Su tokiu atveju susiduriu, ko gero, pirmą kartą.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">- Tu nepyk, sūneli, bet aš pasakysiu: šiais laikais jaunimas pasileidęs, nori visko ir iš karto! Tik tu nepyk, nes tu, matau, geras.<br />- Nepykstu, tuo labiau, kad man jau per 50, - šypteliu, - Ne kaži koks jau aš ir jaunimas.</span><br />
<br />
<span class="text_exposed_show">Dar paėję porą šimtų metrų išsiskyrėm, senutė labai man dėkojo, o aš neradau žodžių, ką jai atsisveikinant ir pasakyti. Todėl paprasčiausia pasakiau "linkiu jums laimės" ir pasukau savo keliu...</span><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
<br />
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-20529051419331033572019-11-03T11:42:00.000+01:002019-11-03T12:39:30.453+01:00Senbernis Petras ir tarakonai<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-7GADBqTmpsg/Xb6uLhR3NqI/AAAAAAAAXMo/8_wXAQls9zsEuH1ii6pd9MXGbXadjhLrACNcBGAsYHQ/s1600/nowshad-arefin-tTHUqB0FNWA-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1068" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-7GADBqTmpsg/Xb6uLhR3NqI/AAAAAAAAXMo/8_wXAQls9zsEuH1ii6pd9MXGbXadjhLrACNcBGAsYHQ/s640/nowshad-arefin-tTHUqB0FNWA-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: xx-small;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@nowshadtakes?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Nowshad Arefin</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/cockroach?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></span></td></tr>
</tbody></table>
Iki šiol Petras gyveno labai gerai. Dviejų kambarių butas, minimalus apstatymas, televizorius. Žmonos ir vaikų nebuvo, bet Petrą tai tenkino. Kiti jį vadino senberniu, tačiau Petras dėl to nesijaudino.<br />
<br />
Vieną dieną Petras virtuvėje susidūrė su rudu blizgančiu tarakonu (<em>Blatta orientalis</em>). Tarakonas, metęs žvilgsnį į netikėtą naktinį svečią (naktimis Petras mėgdavo lankyti šaldytuvą), mandagiai pasišalino, tačiau be proto nelėkė, išlaikė tarakonišką orumą: juk žmonių populiacija - tik laikinas svečias šioje ašarų pakalnėje, vadinamoje Žeme, o štai jie, tarakonai, gyveno dar tais laikais, kai paparčių džiunglėse baubė žolėdžiai <em>triceratopsai,</em> juos medžiojo piktieji <em>thyranosaurus rex</em>, o dangų raižė šaltakraujai <em>pterodaktiliai.</em><br />
<br />
Petrui tarakono orumas įspūdžio nepadarė, o pavėluotai sviesta tapkė tik garsiai tekštelėjo į virtuvės sieną, tuo mirtinai įžeisdama orujį <em>Blatta orientalis</em> atstovą, vikriai neriantį į skylutę plintuse.<br />
<br />
Pirmomis dienomis Petras didelio diskomforto nejautė: virtuvėje kartais susidurdavo su vienu kitu ruduoju, tačiau abi pusės į tokias akistatas reagavo santūriai bei protingai. Petras mesdavo tapkę, tarakonai laiku pasišalindavo ir taip iki sekančio karto. Ilgainiui įsivyravo tam tikra pusiausvyra, tarakonai nenaglėjo, Petras netgi nustojo mėtyti tapkę, užtekdavo kilstelti ranką ir vabalai suprasdavo, kad laikas nešdintis.<br />
<br />
Šią ramią, draugišką pausiausvyrą iš esmės pakeitė Petrą aplankiusi vaikystės draugė Lina, kuri, nuėjusi į virtuvę ir pamačiusi kelis nekaltai ropinėjančius tarakonus, suklykė taip, kad gretimame daugiabutyje užsidegė šviesos: tauta domėjosi, kas tokio baisaus vyksta jų kaiminystėje. Apstulbo ir pats Petras: iš pradžių niekaip negalėjo suprasti, ką tokio baisaus Lina užtiko. Nubėgęs į į virtuvę, merginą rado užsilipusią ant stalo, pakėlusią vieną koją, atidžiai ir su baime žiūrinčią į grindis, kur, kitaip nei įprasta, du tarakonai ramiai dorojo ant žemės nukritusį duonos trupinį. Mergina jau nerėkė, tik tyliai, beviltiškai dejavo.<br />
<br />
Petras, pasiuntęs tarakonus į skylutę plintuse, bandė kalbėtis su Lina, tačiau ji, kiek aprimusi, pasikėlusi sijoną, basa, net neatsisveikinusi išlėkė pro duris.<br />
<br />
Taip baigėsi Petro ir Linos draugystė.<br />
<br />
Petras suprato, kad ateity, jei ir vėl atsives kokią merginą, nemaloni situacija gali pasikartoti, todėl priėmė žiaurų sprendimą: išnaikinti savo ruduosius kambariokus. Prisipirko ragaujamų ir atbaidančiųjų nuodų, kreidelių, diklofosų ir kitokio tarakonų siaubo. Prasidėjo atkali kova dėl dominavimo virtuvėje. Vakarais Petras virtuvės grindis išpaišydavo kreidutėmis, tarsi vaikai žaidimų aikštelės asfaltą. Įsijautęs netgi piešdavo kryžius bei karstus, tačiau tarakonams toks menas didelio įspūdžio nedarė. Krūvelės nuodų, neliečiamos savaitėmis, pavirsdavo dulkėmis ir išplisdavo po visą butą ir, dar neaišku, kas šiais nuodais labiau nuodyjasi - Petras ar tarakonai. Bet kokiu atveju, pastarieji ir toliau ropinėdavo virtuvės grindimis, o Petro naktinės ekskursijos į šaldytuvą buvo lydimos tokių pačių įspūdžių, kaip ir anksčiau.<br />
<br />
Vieną dieną Petras virtuvėje nurinko visus rakandus, o patalpoje, užsidėjęs respiratorių, išpurškė visą flakoną antitarakoninio skysčio. Po to kelioms paroms apsigyveno pas draugą. Po trijų parų grįžęs namo iš karto nulėkė į virtuvę. Gailus dvokas jau buvo išsisklaidęs, ir tarakonai draugiškai žaidė ant grindų.<br />
<br />
Petras pravirko. Tarakonai, pajutę kažką keisto, tyliai iškeliavo į savo skyles. Matyt, juto, kad šiuo metu Petrą reiktų palikti vieną…<br />
<br />
Petras labai pasikeitė. Merginų atsivesti negalėdavo, tad, vakarais ateidavo į virtuvę, atsisėsdavo už stalo ir tyliai stebėdavo ramiai žaidžiančius tarakonus, į kuriuos pradėjo žiūrėti visai kitomis akimis.<br />
<br />
“Štai, kiti mėgsta laikyti katinus, šunis…” - tyliai mintijo Petras, - “Peles, chamiakus ir kitokius graužikus. Gyvates, žuveles, papūgėles, varanus...:”<br />
<br />
“Kuo gi tarakonai blogesni?” - svarstė vyras. - “Maitinti jų nereikia, girdyti taip pat. Nei plauti, nei kojas valyti. Patys išeina pasivaikščioti, patys sugrįžtą. Prisirišę… prie namų… Neteršia… Beveik…”<br />
<br />
Petras į tarakonus žvelgė vis meiliau. Šie, tarsi jusdami nuo žmogaus sklindantį pozityvą, darėsi tarsi linksmeni, smarkiau lakstė, tačiau ir toliau žinojo savo vietą, nenaglėjo. Tiesa, vieną vakarą Petras užtiko tarakoną ant stalo, bet tas vargšas taip išsigando, kad nulėkė ant žemės tarsi raketa, po to pasislėpė savo skylutėje. Petras net susigraudino.<br />
<br />
“O juk išsigando, žvėrelis, kad jam ką blogo nepadaryčiau…Vargšelis, mažutis...”<br />
<br />
Kartais Petras su tarakonais kalbėdavo:<br />
<br />
- Na, mažučiai, ir koks jūsų gyvenimo tikslas, kokia jūsų egzistavimo prasmė?<br />
<br />
Tarakonai tik susižvalgydavo, tačiau į diskusijas leistis nedrįsdavo.<br />
<br />
- Bet kaip jūs, mažiukai, tokie atsparūs patapot? Gyvenot dar prieš dinozaurus, gyvenot kartu su jais, gyvenate ir dabar! - Petras didžiavosi savo ekciklopedinėmis žiniomis.<br />
<br />
Tarakonai tik nedrąsiai susižvalgydavo ir toliau mandagiai žaisdavo. Išklausę Petro monologą, tyliai pasišalindavo.<br />
<br />
Vieną naktį Petrą aplankė keistas sapnas. Tarakonai, nuolat žaidžiantys virtuvėje ant grindų, išsipūtė, padidėjo ir susėdo už stalo. Petras buvo kartu su jais, jautėsi puikiai - jokios baimės, nerimo.<br />
<br />
- Na, mano rudieji draugai, gal dabar galime pakalbėti? - prabilo Petras.<br />
<br />
- O ko gi ne? - atsiliepė vienas ūsočių. - Seniai trokštame. Tik nedrįstame!<br />
<br />
- Oi, kaip faina! - apsidžiaugė Petras. Po to kiek nuliūdo, nuleido galvą. - Atleiskite, draugai, kad bandžiau jumis atsikratyti. Lina…<br />
<br />
- Viskas tvarkoje, - tarakonai puolė per pečius tapšnotį nuliūdusį Petrą. - Gyvenime visko pasitaiko. O ir pripratę - esame ujami, naikinami, mūsų niekas nemyli ir nelaukia. Tu pirmas toks geras šeimininkas, nors iš pradžių kiek ir nugąsdinai mus…<br />
<br />
- Draugai, bičiuliai, broliai…! - Petras susigraudino. - Aš daugiau jūsų niekada… Net pirštu…!<br />
<br />
- Dėkui, Petrai. Žinok, kad mes tave taip pat labai mylime. Ir nepaliksime tavęs niekada!<br />
<br />
- Dėkui, broliai, - sriūbavo Petras.<br />
<br />
- Niekada, niekada nepaliksime! - jausmingai žadėjo tarakonai. - Ką bedarytum, mes visada su tavimi! Ar remontą darysi, ar nuomininkų prisileisi, mes visada pasiliksime su tavimi! Net jei ir kitur gyventi išsikelsi, keliausime su tavimi!<br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span><br />
- Ui… - Petras negalėjo ištarti nei žodžio, taip jam graudu ir gera buvo. Tarakonai jį gerbė, mylėjo, žadėjo visada būti kartu. Net žmonės taip nesielgia, jau nekalbant apie šunis bei katinus. Tai buvo tikrasis prisirišimas, draugystė, galų gale - abipusė platoniška meilė! Nesvarbu, kad tarakono širdis mažesnė už adatos galiuką, širdies dydis matuojamas kitaip - kiek joje yra vietos draugams, meilei, supratimui, užuojautai… Tarakonų širdys buvo laaabai didelės.<br />
<br />
Atsibudusį Petrą lydėjo pakili nuotaika. Tarsi tyčia, suskambėjo telefonas ir kitame gale suskambo žavusis Linos balsas:<br />
<br />
- Labas, Pytai…<br />
<br />
- Labas! - nudžiugo Petras.<br />
<br />
- Atleisk, kad tada išlėkiau tarsi akis išdegusi… Man reikėjo pabūti vienai, viską apgalvoti… A..<br />
<br />
- Taip, suprantu, - Petro širdis plakė vis smarkiau.<br />
<br />
- Hmmm… Aš… Aš galvoju, kad mums reiktų susitikti… Pas tave. Šį vakarą… Tinka?<br />
<br />
- Žinoma!- nudžiugo Petras, po to sutramdė emocijas ir prabilo mįslingu, seksualiu balsu, - aš tavęs labai lauksiu…<br />
<br />
Vakare abu sėdėjo miegamąjame, susikibę už rankų, Petras švelniai bučiavo Linos ilgą, baltą kaklą, mergina tyliai kikeno - jautėsi, kad šie bučiniai smarkiai jaudina.<br />
<br />
- Palauk, - Lina švelniai atstūmė Petrą. - Pakalbėkim…<br />
<br />
- Pakalbėkim, - sutiko Petras.<br />
<br />
- Nežinau, nuo ko pradėti… Aš ilgai mąsčiau… Apie mus… - Lina norėjo pasakyti kažką svarbaus.<br />
<br />
- Aš ir apie mus galvojau, - prisipažino Petras. Vyras nutylėjo, kad praktiškai visos mintys, susijusios su Lina, buvo tik erotinio pobūdžio.<br />
<br />
- Aš galvoju… kad mes turėtume gyventi kartu, - pratarė Lina.<br />
<br />
- Aš už! - Petras į viršų pakėlė ranką, po to dar ir koją, - Visomis keturiomis už!<br />
<br />
Lina šyptelėjo ir mąslingai žiūrėjo kiek į šoną:<br />
<br />
- Kalbėkime atvirai. Mes jau ne vaikai. Net ne jaunuoliai. Mums jau greitai bus po 40… Jei tu sutinki savo gyvenimą susieti su manuoju, manau, mes galėtume labai gerai gyventi… Tu turi gyvenamą plotą, neblogą darbą, aš taip pat, ačiūdie, uždirbu pakankamai. Žinai gi, turiu gerą automobilį… mes galėtume…<br />
<br />
- Taip, taip! - Petras nutraukė Liną, - neslėpsiu, be viso to, tu man esi be galo seksuali!<br />
<br />
- Ačiū… - nuraudo Lina. - Mes galėtume daug keliauti, įsigyti gražų šunį ar katę. Kas tau labiau prie širdies?<br />
<br />
Petras sustingo. Staiga jam pradėjo gniaužti kvapą. Jis tarsi jautė, kad visi jo geriausieji draugai - tarakonai šiuo momentu suklusę laukia lemtingo spręndimo.<br />
<br />
- Bet aš turiu tarakonus… - nerišliai lemeno Petras. - Virtuvėj…<br />
<br />
- Nieko tokio, - nusišypsojo Lina. - pagalvojau ir apie tai. Mano pusbrolis turi nuosavą deratizacijos - desinceksijos įmonę. Aš su juo jau pakalbėjau. Sakė - jokių problemų: po paros neliks nei vieno tarakono. Žinoma, reiktų pakalbėti ir su kaimynais, tarakonai dažnai keliauja vamzdžiais…<br />
<br />
Staiga Lina nutilo. Pastebėjo, kad Petras virsta į šaltą, atšiaurų sfinksą.<br />
<br />
- Lauk… - tyliai sušnibždėjo Petras. Po to atsigavo.<br />
<br />
- Laaauuuk!!! - sustaugė. - Laaaukk iš mano namų!!!<br />
<br />
Lina pašoko ir, pačiupusi iki šiol nusimestus drabužėlius, išlėkė iš kambario. Čia, koridoriuje, pagriebusi batelius, basa, iššovė pro duris.<br />
<br />
“Matai, kokia! Žudys ji, mat, mano tarakonus!!” - piktai gromuliavo Petras. Nubėgęs prie laukujų durų, atidarė jas ir sustaugė per visą laiptinę:<br />
<br />
- Kad gyvenime nelįstum prie mano tarakonų!!!<br />
<br />
Pabaiga.<br />
<br />
Moralas: kiekvienas senbernis turi savo tarakonus, kuriuos gins iki paskutiniųjų.<br />
<br />
Saulius Veržikauskas<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
<br />Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-68293709384276815832019-11-01T08:51:00.001+01:002019-11-06T07:33:20.535+01:00Ajurvedos esmė<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-2nrCFKshf5A/Xbvj6DL4pbI/AAAAAAAAXJ0/A3ZkghhNCCApQP30JtMpYsYOUHFr4_NRACNcBGAsYHQ/s1600/chinh-le-duc-vuDXJ60mJOA-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-2nrCFKshf5A/Xbvj6DL4pbI/AAAAAAAAXJ0/A3ZkghhNCCApQP30JtMpYsYOUHFr4_NRACNcBGAsYHQ/s640/chinh-le-duc-vuDXJ60mJOA-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@mero_dnt?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Chinh Le Duc</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/ayurveda?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-weight: 400;">Visą Ajurvedos esmę būtų galima suvokti prisiminus realią istoriją, kai buvo gydomas Mahatma Gandis ir jo žmona Kasturba. Moteris, jau senyvame amžiuje susirgo pneumonija (plaučių uždegimu) ir gydytojai jai paskyrė antibiotikus - peniciliną, tačiau Gandis pasakė, kad savo žmoną leis gydyti tik tradiciniais indiškais metodais, kurie apėmė kažką tai panašaus į kūno plovimą šventu Gango vandeniu ir pan. “Viskas dievo rankose” - pasakė Mahatma. Nei kūno plovimas, nei švento vandens gėrimas Kasturbai nepadėjo ir ji, ilgai nesikankinusi, iškeliavo į geresnį pasaulį.</span><br />
Po kiek laiko ir pats Mahatma susirgo, šį kartą - maliarija. Po trijų savaičių “ajurvedinio” gydymo jis sutiko pradėti vartoti dar britų kareivių išbandytus chinino miltelius. kurie jam tikrai padėjo ir Mahatma išgijo. Tiesa, šnekama, kad užsispyręs seniokas po to aiškino, kad pagyti jam padėjo tūkstantį kartų pakartota “tryambakam” mantra…<br />
Šia istorija Ajurvedos, kaip gydymo sistemos, analizę būtų galima ir baigti, tačiau tikrai atsiras norinčių “išsamesnių” paaiškinimų.<br />
Pirmiausia: žodis “Ajurveda” absoliučiai nieko nereiškia. Tai yra, toks žodis egzistuoja, tačiau pats išsireiškimas “gyvenimo mokslas” neturi jokios prasmės, nes tokio mokslo niekada nebuvo, nėra ir, ko gero, nebus.<br />
<span style="font-weight: 400;">Toliau: visiems reiktų žinoti, kad tarp Jogos ir Ajurvedos nėra jokio, net mažiausio ryšio. Jogos esmė - nuraminti įsisiubavusias mintis, banguojančią sąmonę, atgauti vidinę ramybę ir šiam tikslui Joga naudoja visiems žinomus 4 instrumentus: kūno atpalaidavimą, vienatvę, koncentraciją ir meditaciją. </span><span style="font-weight: 400;">Jokie fiziniai pratimai, jokios gydymosi praktikos ir mokymai apie jas neturi įtakos samonės fluktuacijos procesui. Tad, akivaizdu, kad Jogai ir Ajurvedai nepakeliui.</span><br />
<span style="font-weight: 400;">Pats brendas “Ajurveda” Vakarų pasauliui tapo žinomas tada, kai sėkmingas verslininkas, guru ir “mokytojas” Mahariši Maheš Jogi jį ir sugalvojo, o be to, šį “mokymą” nusprendė užpildyti “dvasiniu” turiniu ir viso to pagalba užsidirbti pinigų. </span><span style="font-weight: 400;">Prieš 50 metų šis “mokymas: taip ir vadimosi - Mahariši - Ajurveda ir jis išplito būtent tada, kai jo kūrėjas sugalvojo naują “mokslą” - “transcendentinę meditaciją”. Po to šia “rytietiška” tema sudomino europiečius bei amerikiečius (potencialiai turtingiausią žmonijos dalį) ir taip užsidirbo milijonus dolerių.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Dar daugiau Mahariši - Ajurvedai pasitarnavo “nepakartojamasis guru” ir pačio Mahariši pasekėjas - Dipak Čopra (vardą rašau lietuviškai, kaip girdžiu, nes nesusimaišyti tarp indų - anglų ir lietuvių vertimų gali tik pats velnias). Šis ponas Ajurvedą pradėjo reklamuoti, teigė, kad ši organizmo gydymo sistema yra kilusi iš senosios Indijos laikų, organizuodavo gana nepigius “pažintinius tobulinimosi” kursus. Kai kurios šio “šviesuolio” paskaitos kainuodavo ir po 25 tūkstančius dolerių, o jose buvo pilamas paprastas “dvasingumu” perpildytas turinys bei nieko bendro su mokslu neturinčios, tačiau moksliškomis vadintos “tiesos”. </span><span style="font-weight: 400;">Čopra, pardavinėdamas ajurvedinius papildus bei audio pamokas užsidirbo ne vieną milijoną dolerių.</span><br />
Taip pat svarbu žinoti, kad nei Vedose, nei Upanišadose apie Ajurvedą nėra net užsiminta, nors, galima spėti, kad jūsų pažįstamas “Ajurvedos žinovas” jums aiškins, kad šis “mokslas” yra bent 20 tūkstančių metų senumo. Žinoma, jokiais senais ir patikrintais šaltiniais to nepagrįs, nes, kaip jau buvo minėta, Ajurveda buvo sugalvota praeito amžiaus antroje pusėje.<br />
Ajurvedoje dėstomi dalykai pas mus žinomi jau nuo seno. Salerno kodeksas, Paracelso teiginiai, Avicenos darbai, Hipokrato ir jo pasekėjų traktatai, Lukrecijaus Karo eilės, Klaudijaus Galeno atradimai, šimtai ir tūkstančiai eksperimentų bei Europos mokslo vyrų darbų jau seniai “gyvenimo mokslą” sudėliojo į aiškiai apibrėžtas lentynėles. Paprasčiausia, tereikia paimti šias knygas ir skaityti: kaip ne sakinys, taip šventa tiesa. Štai, pavyzdžiui, Galenas sakė, kad “geras gydytojas turi būti filosofu”. Arba: “sveikata - rūšis harmonijos, turinčios labai plačias ribas”. Paracelsas: “viskas yra nuodas, viskas yra vaistas”. Hipokratas: “viskas gerai, kas su saiku”. Kaip matote, jokios mistikos - viskas dėstoma aiškiai ir tiksliai.<br />
Kaip kas paklaus: nejau neegzistuoja ajurvediniai masažai, kūno detoksikacijos ir kitokie organizmo valymo būdai, minimi Ajurvedoje? O taip, jie egzistuoja, tik jiems reikia teisingo vertimo į mums suprantamą kalbą, šiuo atveju - į lietuvių:<br />
<blockquote class="tr_bq">
Vamana - vėmimo terapija;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Nasja - nosies valymas;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Astapana ir anuvasana - 2 rūšių klizmos;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Virečana - apsivalymas naudojant vidurius liuosuojančius preparatus;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Hidžama - kraujo nuleidimas;</blockquote>
Šie ir dar dešimtys “ajurvedinių” organizmo valymo būdų pas mus žinomi jau nuo seno, tik turi daug paprastesnius ir mums geriau suprantamus apibūdinimus bei pavadinimus. Šiuos gydymo būdus naudojo visi gydytojai - nuo senovės Graikijos ir Romos, iki arabų bei kiniečių medicinos atstovų.<br />
Didžioji dalis talentingų gydytojų, naudodami klizmas, kraujo nuleidimą, dietų bei mitybos pagalba visais laikais gebėjo žmogaus organizmą “pastatyti” į “harmonijos kelią”.<br />
Jei jau apie Ajurvedą kalbėti, kaip apie apibendrintą Indijos liaudišką mediciną, tai mums reiktų žinoti sekančius dalykus:<br />
<blockquote class="tr_bq">
Indijos farmacijos pramonė - viena labiausiai išvystytų visame pasaulyje;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Indų tarpe “kietumo” viršūnė - gydymasis farmacijos pramonės tiekiamais vaistais, tai yra, tabletėmis, trinktūromis, piliulėmis;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
Mirtingumas, žemas sveikatingumo lygis Indijoje - vienas liūdniausių visame pasaulyje;</blockquote>
<blockquote class="tr_bq">
<span style="font-weight: 400;">Šalia Mahariši Maheš Jogi, </span><span style="font-weight: 400;">Radžnišo Čandros Mohano Džaino, visiems žinomo, kaip OŠO, ir net šalia Sai Babos, nuolat budėdavo gydytojai su pačiu geriausiu europietišku medicininiu išsilavinimu;</span></blockquote>
Tai, kad Ajurvedoje naudojami veiksmingi receptai, bei ypatingą poveikį žmogaus organizmui turinti metodiką, nėra absoliučiai jokių klinikinių įrodymų.<br />
Ir dar.<br />
Jei teisingai sudėlioti mūsų tautos žolininkų ir kitokių alternatyviosios medicinos atstovų laiko patikrintus gydymo būdus bei principus, mes gautume nei kiek ne prastesnę “gyvenimo mokyklą”, nei mums už pinigus siūlomą, tolimųjų šalių burtininkų primestą Ajurvedą.<br />
Tad, verslininkai, nesnauskit - pirmyn!<br />
<br />
<em>Šaltiniai: vikipedia, shri-boomer.livejournal</em>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-2024130510487704602019-10-31T15:36:00.002+01:002019-10-31T15:43:23.052+01:00Širdies remontas (anekdotas)<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-XQPafJWcXro/Xbrw-XICDYI/AAAAAAAAXJo/K9C7MuB5reYrEjiq3jLDN4JmGmbnSs0CQCEwYBhgL/s1600/wendy-scofield-TjfQR3JgGG8-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-XQPafJWcXro/Xbrw-XICDYI/AAAAAAAAXJo/K9C7MuB5reYrEjiq3jLDN4JmGmbnSs0CQCEwYBhgL/s640/wendy-scofield-TjfQR3JgGG8-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@gypsycompassrose?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Wendy Scofield</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/surgeon?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.656; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
Chirurgas autoservise atsiiminėja savo automobilį. Meistras, remontavęs variklį, pasidomi:</div>
- Sakykit, jūs chirurgas?<br />
- Taip, atlieku širdies operacijas.
Meistras, kiek padvejojęs:<br />
- Nepykit, tačiau ar galėtumėte išduoti paslaptį, kiek gaunate už vieną operaciją?<br />
- Kokia čia paslaptis… Maždaug 10 tūkstančių eurų.<br />
- Oho! - nustemba meistras.<br />
- Įsivaizduokit, juk mes, iš principo, atliekam tą patį darbą: jūs remontuojate žmogaus širdį, aš - automobilio. Jūs gaunate 10 tūkstančių, o aš tik 200! Norėčiau ir aš tiek uždirbti!<br />
- Tikrai? - šypteli chirurgas.<br />
- Tai aišku, - atšauna meistras.<br />
Chirurgas iš kišenės ištraukia pluoštą banknotų, atsisėda už vairo, užkuria automobilio variklį ir sako:<br />
- Aš jums sumokėsiu: pakeiskite žiedus.
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
<br />
<div dir="ltr" style="line-height: 1.656; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"></span></div>
<br />
<span id="docs-internal-guid-9e9d9d79-7fff-4d15-79bb-28eb9e4c5f4a"><br /></span>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-60062045435808671372019-10-31T12:26:00.000+01:002019-10-31T12:27:04.493+01:00Mamos meilė<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-Hj8nULoGD8U/XbrDvkYDRyI/AAAAAAAAXJY/pvoHcL0sjA40yTgrgl1W-hlat9VCdPrlQCNcBGAsYHQ/s1600/sharon-mccutcheon-P3IJy9JMsiU-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-Hj8nULoGD8U/XbrDvkYDRyI/AAAAAAAAXJY/pvoHcL0sjA40yTgrgl1W-hlat9VCdPrlQCNcBGAsYHQ/s640/sharon-mccutcheon-P3IJy9JMsiU-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="font-size: xx-small;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@sharonmccutcheon?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Sharon McCutcheon</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/sadness?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></span></td></tr>
</tbody></table>
<span style="color: black; font-size: 10pt;"><span style="font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Ji žinojo, kad greit mirs, tačiau mums, savo vaikams to nesakė. O mes, išsiblaškę po visą pasaulį, kaip ir visi vaikai, galvojome, kad mama gyvens amžinai. Visada bus namai, kuriuose tavęs dieną naktį lauks pats mieliausias tavo žmogus – mama. Visada apie tave galvos, tavimi rūpinsis, vakarais brauks dėl tavęs ašarėlę. Tylią, nematomą ašarėlę, nes, kaip ir nesmagu prisipažinti, kad verkiama dėl sveikų, dirbančių vaikų. Dirbančių toli nuo namų. Labai toli...</span></span><br />
<br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Kiekviena kelionė į Lietuvą – tarsi naujas nuotykis. Seni draugai, kiemas, pažįstami, kurie, palaipsniui, metai po metų, darėsi vis tolimesni ir šaltesni. Kitaip ir būti negalėjo. Tik mama būdavo visada tokia pati: besišypsanti, kantri, norinti kuo daugiau sužinoti apie mūsų gyvenimus, darbą bei vaikus – jos mylimus anūkus, kuriais retai ją lepinome. O, kad taip, pasukti laiko tėkmę atgal – viską darytume kitaip!</span><br />
<br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Mūsų atvykimo proga visada būdavo paruošti dar nuo vaikystės mėgstamiausi patiekalai: silkė, šaltibarščiai, bulviniai blynai. Riebūs tie blynai, bet mamos kepti. Skonis – kaip prieš daugelį metų. Staiga virtuvė tapdavo pačiu jaukiausiu kambariu, nes buvo sėdima už to pačio, dar iš mamos tėvų gauto „pasoginio“ stalo, naudojamasi senoviškais, iki skausmo pažįstamais stalo įrankiais bei indais. Ir valgomi mamos blynai... Mama buvo stebukladarė – savo sukurtu jaukumu, savo meile, ji, tarsi fantastiniame filme, mus visus sugražindavo į vaikystę. Sėdėdavome tose pačiose kėdėse, valgydavome tuos pačius blynus, mūsų galvas glostydavo tos pačios, švelnios, nors ir raukšlėtos, mamos rankos...</span><br />
<br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Žinojome, kad tai negali tęstis amžinai, tačiau vydavome šią nepatogią, blogą mintį, kuri, deja, mūsų nepamiršo, nepabėgo...</span><br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;"> Atėjo visiems mums liūdnas metas. Susirinkome senąjame butelyje, tačiau ne blynų valgyti, o atlikti paskutinę pareigą savo mylimiausiam žmogui: slaugyti, slaugyti iki pat mirties, apie kurią labai ramiai ir giedru veidu pranešė pati mama. Pasirodo, jau ilgą laiką ji žinojo apie ją užklupusią mirtiną ligą, tačiau slėpė nuo mūsų, nes, anot jos: „jūs, vaikeliai, ir taip daug rūpesčiu turit, kam dar čia apie seną daiktą galvot...“. Tas senas daiktas – tai ji! Ech, mama, mama, kodėl tu taip pasielgei?!</span><br />
<br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Paskutinę mamos gyvenimo savaitę visi buvo sutrikę. Tik ji, mama, buvo rami ir tuo savo ramumu, tarsi paskutinį kartą, gelbėjo mus, vaikus, nuo kažko baisaus ir nežinomo – nuo artėjančios savo mirties. Ji, iki paskutiniųjų minučių stengėsi, kad mes nesijaudintume, kad mums būtų patogu, gera... Sunku suvokti žmogaus širdies gilumą, tačiau Mamos širdis – nesulyginama su niekuo. Ji didžiausia, skleidžianti begalinę meilę ir ramybę, nors jau tuoj tuoj turi pradėti gesti...</span><br />
<br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;">Ir užgeso ji tarsi žvakelė – ramiai ir šviesiu veideliu. Mes dar ilgokai laikėme mirusios mamos sulysusias rankeles, niekaip netikėdami, kad šio nuostabiausio mums žmogaus nebėra...</span><br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;"> Po to, daug vėliau mes radome jos dienoraštį. Paslėptą taip, kad būtų beveik neįmanoma surasti. Mama rašė, kad dar 2006 metais ji sužinojo apie savo mirtiną, neišgydomą ligą ir sau tyliai prisiekė, kad mes, vaikai, apie tai nesužinosime niekada... Ir mes nesužinojome. Kaltinti save dėl to? Žinoma, būtų galima, tačiau mama norėjo, kad būtų būtent taip. Pasikliausiu mamos išmintimi ir meile. Meile, kurios ji mums, vaikams, paliko tiek, kad ji nuolat juntama ir dabar...</span><br />
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;"><br /></span>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="Riebios Prekės" class="aligncenter wp-image-35043 size-full" height="280" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/aliejus.png" title="Riebios Prekės" width="350" /></a></div>
<span style="color: black; font-family: "georgia" , "palatino" , serif; font-size: 12pt;"></span><br />
<br />Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-17346451638642007642019-10-31T12:00:00.003+01:002019-10-31T12:00:49.284+01:00Infarkto rizika moterims gali priklausyti nuo jų figūros tipo<div class="post-title-container" style="background-color: white; font-family: Ubuntu, sans-serif; font-size: 16px;">
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-dUz1yFYGXXw/Xbq-jCExUkI/AAAAAAAAXJM/drhdjPdaDiA3I3HWDiTxsQzG4aFEJ8qGACNcBGAsYHQ/s1600/rebecca-matthews-MjW3S0C1dCo-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-dUz1yFYGXXw/Xbq-jCExUkI/AAAAAAAAXJM/drhdjPdaDiA3I3HWDiTxsQzG4aFEJ8qGACNcBGAsYHQ/s640/rebecca-matthews-MjW3S0C1dCo-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@rebeccamatthews?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Rebecca Matthews</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/pear?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<h3 class="post-title entry-title" style="color: #212121; font-size: 24px; font-stretch: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; font-weight: 500; line-height: normal; margin: 0px;">
<span style="font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px;">Infarkto rizika moterims gali priklausyti nuo jų figūros tipo. Tokią išvadą paskelbė</span><span style="font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px;"> </span><a href="https://www.einstein.yu.edu/" rel="noopener noreferrer" style="background: transparent; color: #729c0b; font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px; text-decoration-line: none;" target="_blank">Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo</a><span style="font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px;"> </span><span style="font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px;">mokslininkai.</span></h3>
</div>
<div class="post-body entry-content float-container" id="post-body-5558254651684127317" style="background-color: white; font-family: Merriweather, Georgia, serif; font-size: 16px; font-stretch: normal; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; line-height: 32px; margin: 0px;">
Ekspertai atliko tyrimą: 18 metų stebėjo 2.6 tūkstančius moterų.<br />Tuo pačiu mokslininkai išskyrė du moteriškos figūros tipus. “Obuolio” figūros tipas pasižymi tuo, kad riebalai kaupiasi aplink taliją, o “kriaušės” - ant klubų.<br />Moteris, kurių figūra lyginama su obuoliu, insultas ir širdies priepuoliai ištinka net du kartus dažniau, nei “kriaušes”. Taip pat buvo pastebėta, kad “kriaušės” apskritai itin retai susiduria su širdies - kraujagyslių ligomis.<br /><blockquote style="color: #424242; font-family: Ubuntu, sans-serif; font-size: x-large; font-stretch: normal; font-style: italic; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; line-height: normal; text-align: center;">
Riebalai ant liemens į kraują išskiria riebalų rūgštis ir, savo ruožtu, tai susiję su padidėjusiu cholesterolio lygiu ir atsparumu insulinui, kurio pasekoje susergama diabetu - paaiškino tyrėjai.</blockquote>
Paruošė Saulius Veržikauskas<br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="Riebios Prekės" class="aligncenter wp-image-35043 size-full" height="280" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/aliejus.png" title="Riebios Prekės" width="350" /></a></div>
<br />
<div>
<br /></div>
</div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-86092525548608828592019-10-31T11:41:00.001+01:002019-10-31T11:41:28.510+01:00Kava - kepenų puoselėtoja?<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-jxXLwrJOlNg/Xbq6EvIBqAI/AAAAAAAAXJA/FpksRHRmFPYzyesr6eXsjN6RMZ12NBKIACNcBGAsYHQ/s1600/tina-guina-obV_LM0KjxY-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-jxXLwrJOlNg/Xbq6EvIBqAI/AAAAAAAAXJA/FpksRHRmFPYzyesr6eXsjN6RMZ12NBKIACNcBGAsYHQ/s640/tina-guina-obV_LM0KjxY-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@kittinskie?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Tina Guina</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/coffee?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-weight: 400;">Viso pasaulio mokslininkai diskutuoja apie kavos naudą ir kenksmingumą, tačiau, pasirodo, šis gėrimas gali smarkiai įtakoti kepenų būklę.</span><br />
Amerikiečių mokslininkai priėjo išvados, kad kava gali padėti susitvarkyti su alkoholizmo iššauktomis problemomis.<br />
<a href="https://www.jhsph.edu/" rel="noopener noreferrer" target="_blank">Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos</a> mokslininkai stebėjo 14 208 žmones nuo 45 iki 65 metų. Tyrimas vyko daugiau nei 20 metų.<br />
Mokslininkai išsiaiškino, kad kavos mėgėjai turėjo net 21% mažesne riziką susirgti kepenų ligomis.<br />
Be to, buvo nustatyta, kad per dieną geriami 2 puodeliai kavos net 44% mažino riziką išsivystyti kepenų cirozei. Trys puodeliai riziką mažino 57%, o 4 - 65%.<br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span><br />
<blockquote>
<span style="font-weight: 400;">Kepenų cirozė gali iššaukti mirtį ir tokio dalyko, kaip šios ligos gydymas - nėra. Todėl labai svarbu, kad žymiai sumažinti ligos riziką gali padėti vartojimas kavos - pigaus ir organizmo gerai toleruojamo gėrimo - pažymi gydytojas Oliver Kennedy.</span></blockquote>
Gaunasi taip, kad kava tiesiog saugo jūsų kepenis, o kai kurių tyrimų išvados dar įdomesnės: kava gali būti itin gera onkologinių susirgimų profilaktikos priemonė bei apsaugo jūsų smegenis nuo senatvinės demencijos.<br />
Tuo pačiu mokslininkai pažymi, kad norint pajusti žymesnį kavos poveikį, reiktų atsisakyti grietinėlės, pieno bei cukraus.<br />
Paruošė Saulius Veržikauskas<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="Riebios Prekės" class="aligncenter wp-image-35043 size-full" height="280" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/aliejus.png" title="Riebios Prekės" width="350" /></a></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-32579639475469863762019-10-31T10:44:00.000+01:002019-10-31T10:45:03.956+01:00Kava be kofeino<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-01QMNNH-4KE/Xbqsa2LCW0I/AAAAAAAAXI0/RjSNX_WOLH04XLGTCR0bV6L0cK9a0Vo6QCNcBGAsYHQ/s1600/jessica-lewis-Am2kjOEKADs-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-01QMNNH-4KE/Xbqsa2LCW0I/AAAAAAAAXI0/RjSNX_WOLH04XLGTCR0bV6L0cK9a0Vo6QCNcBGAsYHQ/s640/jessica-lewis-Am2kjOEKADs-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@thepaintedsquare?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Jessica Lewis</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/coffee?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="font-weight: 400;"><br /></span>
<span style="font-weight: 400;">Papasakosiu, kaip gėriau šampaną, po to suprasite, ką tuo norėjau pasakyti. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Šampaną geriu retai, nemeluojant - gal tik kelis kartus gyvenime ragavęs tebuvau.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Neseniai pažįstamas už atliktą jam paslaugą įteikė grakštų butelaitį, tad, ilgai nedelsdamas, jau kitą dieną pasiūliau savo moteriai, o kai ji atsisakė, atsidariau butelį ir taip taurę po taurės, per vakarą visą ir išgėriau. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Ir iš karto nustebau. Ne, skonis - nieko ypatingo. Nustebino poveikis: nuotaika iš karto pagerėjo ir buvo maloniai skaidri, kaip ir protas. Norėjosi šypsotis ir maloniai bendrauti, alkoholio poveikio nejutau absoliučiai. Atrodė, tarsi gerčiau skanų bealkoholinį, pilną burbuliukų, gėrimą. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Kitą dieną nejutau jokių blogų pasekmių. Na, sutikite - butelis, tai ne taurė, vyresniame amžiuje tokie dalykėliai taip lengvai nepraeina. Tačiau galiu prisiekti, kad nejutau nieko negero, nei truputį!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Štai tada ir susimąsčiau, kad šampanas ne be reikalo gaminamas tik viename Prancūzijos regione - Šampanėje. Ir šis taurus gėrimas tikrai nepervertinamas, nes jis iš tikrųjų taurus bei nepakartojamas. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Norėčiau šampaną gerti kiekvieną dieną, kaip tai daro ir Anglijos Karalienė. Nebūtinai po butelį, užtektų ir vienos taurės. Tačiau negersiu: man tai per brangu. </span><br />
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="Riebios Prekės" class="aligncenter wp-image-35043 size-full" height="280" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/aliejus.png" title="Riebios Prekės" width="350" /></a><span style="font-weight: 400;"></span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Bet aš žinau, kas tai yra tikras šampanas ir, pasitaikius progai, ragausiu dar kartą, o svarbiausia - neieškosiu jam pakaitalo. Nes tokio nėra. Tegul šampaną keičia tik šampanas, ir niekas daugiau.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Šiandien ėjau pirkti kavos. Pardavėjos pasiteiravau, gal nusimato kokia nors nuolaida mano mėgstamai kavai.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Deja, niekuo negaliu nudžiuginti, - liūdnu veidu pranešė pardavėja, tačiau jau po akimirkos jos veidas nušvito. - Tiesa, kitą savaitę bus nemaža nuolaida kavai be kofeino!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Be ko? - pagalvojau, kad pasigirdo. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Be kofeino, - pakartojo moteris. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Dėkui, - šyptelėjau. - Gaila, jūsų pasiūlymu nepasinaudosiu.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Išėjau iš parduotuvėlės giliai susimąstęs. Kava be kofeino… Keistas derinys. Mat, kava tuo ir pasižymi, ir tai pagrindinis jos akcentas, kad joje yra kofeino. Išimti pagrindinį ingredientą ir reklamuoti tai… Hm… Automobilis … be variklio… </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Taip, taip, šių laikų pasaulyje tokie dalykai jau tapo įprastais. Kava be kofeino. Bealkoholinis alus, kaip ir vynas… Žuvies skonio žuvies piršteliai… Nuriebintas riebalas, tai yra, margarinas. Pripučiamos moterys. Mėsos skonio javų dešrelės. Saldus gėrimas be cukraus. Sūris iš augalinių aliejų. Sojiniai mėsos kepsneliai…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Staiga pagalvojau: kas su mumis, žmonėmis, darosi? Kodėl TIKRUS dalykus taip lengvai keičiame jų IMITACIJOMIS? Kodėl? Kam? Kas nors pasakys:</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Kavą ar alų gerti man neleidžia sveikata. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tai negerk!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Bet aš noriu, kavos ir alaus!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tai gerk, kavą ir alų. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Bet gi jau sakiau - sveikata nelaiko.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tu pats suvoki, ko nori?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Nelabai, tačiau AŠ NORIU! Noriu noriu noriu!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Štai, aš daug ko norėčiau. Jei leistų sveikata ir etika. Eičiau gatve, burnoje - cigaras, kairėje rankoje - vyno butelis, dešine ranka su malonumu kasausi kiaušius. JUK AŠ TO NORIU! Nes, šiais laikais, jei nori, tai reiškia, kad taip gali elgtis!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Na ne, mielieji. Aš ir toliau gersiu tik šampaną, neieškosiu jo pakaitalų, alų - tik su laipsniais. Kitokio neįsivaizduoju. Mylėsiu tik tikras moteris, valgysiu tikrą mėsą, tikras daržoves. Bendrausiu su tikrais, ne sintetiniais žmonėmis. Jei viso to neturėsiu ar negalėsiu sau leisti - ką jau padarysi. Kaip nors išgyvensiu. Tačiau gero, tikro dalyko mėšlina imitacija nekeisiu niekada.</span><br />
<br />
Saulius Veržikauskas<br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-6942118021054954672019-10-30T19:50:00.000+01:002019-10-30T19:52:46.979+01:00Mikrobai<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-DcoDpk8khBo/XbnbSDg8eoI/AAAAAAAAXIE/9BF2lEPXs3wlj3K090OjLAtEBLsRpR20wCNcBGAsYHQ/s1600/diego-marin-8VPTv83yClg-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="900" data-original-width="1600" height="360" src="https://1.bp.blogspot.com/-DcoDpk8khBo/XbnbSDg8eoI/AAAAAAAAXIE/9BF2lEPXs3wlj3K090OjLAtEBLsRpR20wCNcBGAsYHQ/s640/diego-marin-8VPTv83yClg-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@diegosmarines?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Diego Marín</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/alien?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
Gėriau ryte terasoj kava ir stebėjau, kaip paklydusi skruzdėlė nulipo nuo saulės apšviesto stalo ir rėpliojo mano juodomis kelnėmis.<br />
<br />
"Kaži, kaip jai atrodo?", - mąsčiau. - "Tokia didelė šilta juoda dykuma..."<br />
<br />
Po to susimąsčiau: o juk ir mus gal kas nors iš aukštai stebi. O mes to nejaučiam.<br />
<br />
- Žėk, kiek čia daug visokių judančių padarėlių! - stebisi tas "kažkas" per mikroskopą stebėdamas mūsų planetą.<br />
<br />
- Mikrobai! - atsako "to kažko" antroji pusė. - Fui, kaip bjauru! Eisi valgyt, nusiplauk rankas!<br />
<br />
- Ar visas šešias? - pasitikslina "kažkas".<br />
<br />
- O kam? Juk valgai su keturiom.<br />
<br />
<strong style="color: #ff6600;"><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong><br />
<br />
<br />Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-64242587700143330232019-10-30T14:07:00.002+01:002021-01-29T09:47:50.596+01:00"Anų" laikų telefoniniai nuotykiai<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-b3R1D1trYng/XbmKMzCmmXI/AAAAAAAAXHs/yUKeL5J0Wb0ZAyz65B9gIhW1e64arbA1QCNcBGAsYHQ/s1600/%25D1%2582%25D0%25B5%25D0%25BB%25D0%25B5.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><span style="color: black; font-family: georgia; font-size: medium;"><img border="0" data-original-height="663" data-original-width="1024" height="414" src="https://1.bp.blogspot.com/-b3R1D1trYng/XbmKMzCmmXI/AAAAAAAAXHs/yUKeL5J0Wb0ZAyz65B9gIhW1e64arbA1QCNcBGAsYHQ/s640/%25D1%2582%25D0%25B5%25D0%25BB%25D0%25B5.jpg" width="640" /></span></a></div>
<span style="font-family: georgia; font-size: medium;"><span style="font-weight: 400;"><br /></span>
<b>153</b><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Toks buvo mūsų pirmasis telefono numeris, dar kai gyvenau Šeduvoje, apie kokius 1973 metus. Juokinga, tiesa? Trys skaičiukai, o tai reiškia, kad miestelyje daugiau 1000 numerių niekas net neplanavo. </span><br />
“Po perkūnais, tas žaltys vėl padarė savo!” - net kieme girdėdavau tėčio, dirbusio melioracijoje, darbų vykdytoju, prakeiksmus telefonu kokiam nors brigadininkui ar viršininkui. Reikia pastebėti, kad tėtis rusiškų keiksmų nemokėjo, todėl kaimynai galėdavo pasijausti tarsi terariume, kuriame patys baisiausi padarai būdavo žalčiai ir gyvatės.<br />
Garsiai į ragelį tada šaukdavo visi, ypač su šiuo vos ne stebuklu susidūrę atvykėliai iš kaimų, kur dar ne visi ir elektrą turėjo, jau nekalbant apie ryšį su likusiu pasauliu - telefono aparatą.<br />
“Iš Šeduvos skambinu, pas Mariuką aš!” - riaumodavo į svečius iš kaimo atvažiavęs dėdė, suradęs kokį nors pažįstamą, gyvenantį kitame Šeduvos gale, taip pat turintį stebuklingąjį aparatą. “Perduosiu! Ką?! Taigi sakau - perduosiu!” - užrikdavo pabaigoje. “Ir tu ten visiems! Nuo Mariuko ir Birutės!” - padėdavo tašką.<br />
“Jums linkėjimai nuo Rimanto, ūkvedžio” - padėjęs ragelį, visas įraudęs ir net suprakaitavęs perduodavo dėdė.<br />
“O, tai ačiū, ačiū!” - apsidžiaugdavo mano tėvai. “Kaip jie ten gyvena?”<br />
Taigi, telefonas buvo toks nedidelis, stebuklas, daug modernesnis už paprastą popierinį laišką ir net už “skubias” telegramas, kurias, pamenu, visi siųsdavo kam nors iš giminaičių pasimirus.<br />
Persikėlus į Jurbarką, didmiestį, lyginant su Šeduva, telefono pajungimo teko kiek palaukti. Užtat numeris jau buvo ne toks juokingas: 54780! Penki skaičiukai! Ha, čia jums ne Šeduva su šūkaujančiu dėde, kuris iš Pakruojo rajono į Jurbarką taip dažnai atvykti jau negalėdavo - toli, baisiai toli tas Jurbarkas buvo.<br />
Juokingiausia, pamenu, buvo, kai tėtis užsimanė pasidaryti alaus. Šeduvoj, kaip ir Pakruojo rajone, toks dalykas visiems įprastas buvo: nori alaus, tai imi ir pasidarai. O va, Jurbarke, alučio šnekučio nieks nuo senovės nevirė, o pagarboj tada čia buvo valdiška degtinė, valdiškas alutis ir naminukė. Užvirė tėtukas, pamenu, puodą didžiausią, po to ilgai kažką vonioj būrė ir po savaitės ar po dviejų (nepamenu) sukvietė kaimynus “ant alaus”.<br />
Susėdo kaimynai už stalo, veidai nustebę - kas čia per šposai? Tėtis linksmai atnešė molinį apsiputojusį uzboną, supilstė skystį į paprastas briaunuotas stiklines. Stebėjosi ir uostė kaimynai, pradėjo gurkšnoti. Teta pasipurtė - brrr, kas per keistas skonis! Gira čia, ar kas?<br />
“Taigi alutis, salyklinis!” - linksmai paaiškino tėtis.<br />
“Ale kaip gira” - užtvirtino teta Antanina. Taip visi ir nusprendė - kvailioja tie šeduviškiai, girą už alų prastumt bando.<br />
Aha, tai čia aš, reiškias, apie telefonus pasakoju, su lyriniais nukrypimais į alkoholinius gėrimus.<br />
O dar norėčiau papasakoti, kaip tais laikais į užmiestį skambindavome. Miesto kodai atsirado kiek vėliau, anksčiau pokalbį reikėdavo užsisakyti. Paskambini į tam tikrą “centrą”:<br />
- Laba diena.<br />
- Laba diena.<br />
- Norėčiau su Panevėžiu pakalbėti.<br />
- Gerai, sakykite numerį.<br />
Pasakydavai numerį.<br />
- Laukite. Valandos bėgyje sujungsime.<br />
Sėdi visi prie telefono, laukia, nervinasi. Zrrrrrr, zrrrrr! Valio!<br />
- Alio!!!<br />
- Jurbarkas? - pasigirsta operatorės balsas.<br />
- Jurbarkas, Jurbarkas!<br />
- Jungiame, - vėl operatorė.<br />
Trakšt, pokš pypt. Pasigirsta balsas, tarsi iš ano pasaulio.<br />
- Alio! Alio!<br />
- Alio!!!<br />
- Alio…<br />
- Alio!!! Alio!!!<br />
- Mariuk, čia tu?!<br />
- Alio! Jo, aš, čia aš!<br />
Po kelių minučių abipusio prisistatymo ir indentifikacijų pagaliau prasidėdavo pokalbis.<br />
- Tai kaip jūs ten gyvenat?! - riaumodavo tėtis.<br />
- Gerai! - klykdavo dėdė Juozas iš Panevėžio.<br />
- Ką? - tikslindavosi tėvukas.<br />
- Gerai sakau! G-e-r-a-i!<br />
- Aaaaa… Aišku! - pagaliau susivokdavo tėtis. - Kada atvažiuojat?!<br />
- Ką?!!<br />
- Kada, klausiu, atvažiuojat!!! - visu balsu šaudavo tėtis. - Į Jurbarką kada atvažiuojat!?<br />
Mes, visi likę šeimos nariai pagarbiai sėdėdavome tame pačiame kambaryje ir sulaikę kvapą sekdavome pokalbį. Tikėtina, kad tokį garsų bendravimą sekdavo ir didelė dalis mūsų penkiaaukščio kaimynų. Na, dėl visų nesu garantuotas, bet tai, kad pas mus atvyks dėdė Juozas iš Panevėžio, mūsų laiptinėje girdėdavo kiekvienas.<br />
- Aaaa! Į Jurbarką? - tikslindavosi dėdė Juozas. Galima buvo pagalvoti, kad mes jį kviečiame į Ulan Ude.<br />
- Nu, į Jurbarką! - vis tik patvirtindavo tėtis. - Kada atvažiuojat?!<br />
- Taigi kitą šeštadienį!<br />
- Kitą šeštadienį?! - tikslindavosi tėtis.<br />
- Kitą šeštadienį! - patvirtindavo dėdė.<br />
- Tai gerai. Šeštadienį! - sutikdavo tėtis.<br />
- Jo, kitą šeštadienį! - antrą kartą patvirtindavo panevėžiečiai.<br />
Dar kiek laiko palinksniavę šeštadienį ir supratę, kad viens kitą suprato, dar ilgai perduodavo linkėjimus ir padėdavo ragelius. Visi kambaryje atsipūsdavo, atsipalaiduodavo, juk įtemptas pokalbis jau baigėsi.<br />
- Ką sakė? - iš mandagumo perklausdavo mama.<br />
- Sakė, kad atvažiuos, kitą šeštadienį, - išgirsdavome naujieną.<br />
- Ale tu sugalvok - kitą šeštadienį! - stebėdavosi mama. - Kaip tik, kai mums į sodą reikia važiuoti, pasisėti viską…<br />
Ir dar, pamenu, jau kiek vėliau, kai pokalbių šalyje užsisakyti nebereikėjo (o į kitus TSRS miestus vis dar reikėdavo), atsirado “tarpmiestiniai” telefono aparatai. Įmeti 15 kapeikų ir kalbiesi su kitu miestu. Kiek laiko - nepamenu, bet, žinau, kad pigu tai nebūdavo. Kai mokiausi Kaune ir norėdavau pabendrauti su Jurbarku, tekdavo trenktis “į Laisvę”, į centrinį paštą, ten buvo didelė patalpa su atskiromis būdelėmis. Stovi eilėje, lauki, kol kokia būdelė atsilaisvins, skuodi į ją, kapeikas iš kišenės trauki…<br /><br />
<span style="font-weight: 400;">O štai tame pačiame mieste iš “paprastų” telefonų automatų galėdavai skambinti už 2 kapeikas ir pokalbio laikas būdavo neribojamas. Tiesą pasakius, kartais pokalbį ribodavo šalia būdelės susirinkusi grupelė taip pat norinčių paskambinti ir visa savo povyza bei nedviprasmiškais žestais rodanti, kad tau jau laikas baigti ir užleisti vietą turintiems svarbesnių reikalų. Kartais tekdavo laukti ir man. Jei būdavome su draugais, visi draugiškai užsirūkydavome ir, tarsi netyčia, dūmus pūsdavome į būdelę. Kalbantysis, kaip taisyklė, ilgai neištverdavo, o ir pasakyti mums nieko negalėdavo - buvome jauni ir nagli, muštynės - pageidaujama siekiamybė! </span><br />
Ilgai dar galėčiau pasakoti, visokių nuotykių buvo su tais telefonais ir skambučiais. Nors, pala, vieną papasakosiu. Nepatikėsite, tačiau tai atsitiko iš tikrųjų, mano jau minėtame Jurbarke.<br />
Ne, atsitikimą verta priskirti prie stebuklų, tai gali atsitikti ypač retai, gal kartą iš kelių milijonų!<br />
Įsivaizduokit: paskambina mano klasiokas (net vardą žinau, bet jums nesakysiu) kitam klasiokui ir jie tariasi:<br />
- Davai, ryt neinam į šūlę (mokyklą - aut.pastaba)?<br />
- Davai.<br />
- Reiktų vėgelių nuvaryt į Nemuną.<br />
- Nu.<br />
- Ką auklėtojai sakysim?<br />
- Nu, aš tėvų paprašysiu, raštelį parašys, kad buvo temperatūros.<br />
- Aš pasakysiu, kad važiavom į kaimą dirbti.<br />
- Nu tai sutarėm.<br />
- Aha.<br />
Po kelių dienų klasės susirinkimas. Auklėtoja pasikviečia prie lentos mūsų abu herojus.<br />
- Taip kaip, vaikinai, žvejyboje sekėsi?<br />
Abu stovi išsproginę akis, žabtais atvipusiais. Iš kur sužinojo?!<br />
Auklėtoja viską paaiškino. Pasirodo, kai klasiokai viens kitam skambino, netyčia prisijungė ir dar vienas numeris ir, atsitik tokiam stebuklui, tai buvo auklėtoja! Ji suprato, kad “pajungta” netyčia, tačiau iš pokalbio manieros suprato, kad kalbasi jos auklėtiniai ir truputį pasiklausė… Rezultatas - kažkokios nuobaudos ir likusių klasiokų didelis nepasitikėjimas modernia aparatūra. Ne be reikalo visi žymiausieji šnipai skiria susitikimus ir svarbią informaciją perduoda prie dviejų porų akių.<br />
Tai tiek šiandien apie anų laikų telefoninias istorijas.<br /><br /></span><br />Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-38718611929938253092019-10-30T13:02:00.000+01:002019-10-30T13:03:51.107+01:00Esate nervinga? Išgerkite putojančio vyno!<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-1IlyKgPh_Ts/Xbl8Fkkfp8I/AAAAAAAAXHU/Iku1zP1ud4w9-AGbehBgbPOW7v1XzyI3wCNcBGAsYHQ/s1600/billy-huynh-saS98jKhVjA-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-1IlyKgPh_Ts/Xbl8Fkkfp8I/AAAAAAAAXHU/Iku1zP1ud4w9-AGbehBgbPOW7v1XzyI3wCNcBGAsYHQ/s640/billy-huynh-saS98jKhVjA-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@billy_huy?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Billy Huynh</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/champagne?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<span style="font-weight: 400;">Psichologai iš Madrido nervingoms moterims pataria reguliariai išgerti po taurę šampano.</span><br />
<span style="font-weight: 400;">Anot </span><a href="http://www.ictan.csic.es/en/"><span style="font-weight: 400;">Madrido maisto tyrimų Instituto </span></a><span style="font-weight: 400;">atlikto tyrimo, reguliarus šio putojančio gėrimo vartojimas padeda įveikti stresą ir stiprina organizmo gynybines reakcijas prieš neurofiziologinio pobūdžio su amžiumi susijusias ligas.</span><br />
Anot specialistų, putojančiame vyne yra komponentų, nuo žūties saugančių nervines ląsteles. Taip pat mokslininkai perspėja, kad putojantis vynas turi būti kokybiškas, o per dieną negalima išgerti daugiau nei 100 ml šio gėrimo.<br />
Paraleliai, neurologai iš JAV išsiaiškino, kad putojantis vynas - pats geriausias produktas, padedantis suaktyvinti smegenų veiklą.<br />
<span style="font-weight: 400;">Šaltinis: </span><b><a href="http://true-news.info/">true-news.info</a></b><br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-19332858057185599292019-10-29T13:35:00.001+01:002019-10-29T13:47:49.211+01:00Grybai ir Abdula<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-s9Wo0JxvyWQ/XbgxusbQs6I/AAAAAAAAXFI/xvtlRmhBF_kfhlFuFu0RspeE_K3fJ75IgCNcBGAsYHQ/s1600/igor-yemelianov-2zf9OjuoqQk-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-s9Wo0JxvyWQ/XbgxusbQs6I/AAAAAAAAXFI/xvtlRmhBF_kfhlFuFu0RspeE_K3fJ75IgCNcBGAsYHQ/s640/igor-yemelianov-2zf9OjuoqQk-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@yemelianov?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Igor Yemelianov</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/mushrooms?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
1986 metais su Rimgaudu Stasiulioniu miškuose, kažkur netoli Kandalakšos, prisirinkom įvairių grybų. Grybauti padėjo vienas ukrainietis ir rusas, o tokiam žygiui ryžomės tik didelio alkio genami, nes tose vietose uodų ir mažų muselių susitelkimas gal milijoną kartų lenkia patį tankiausią šių vabzdžių susitelkimą bet kurioje Lietuvos vietoje.<br />
Tarnauti kariuomenėj - ne juokas, ypač, kai prastai maitina.Taigi, prisirinkę grybų ir iš virtuvės "pasiskolinę" kiaulės taukų bei pomidorų pastos, "atradę" porą svogūnų, nulindom kuo toliau nuo kazarmų, iš plytų pasistatėm mini viryklę, užkūrėme ugnį ir dideliame špižiniame katile pradėjome burti.<br />
<div>
Kai pradėjom kepinti svogūnus, aplinkui pasklido toks neįmanomai malonus, kvapas, kad mus atrado net keletas azijiečių ir vienas čečėnas, kurie susidomėję stebėjo, kaip mes kūrėme kulinarinį šedevrą.Juos neramino tai, kad į puodą suvertėme ir grybus, kurie, anot azijiečių, "labai nuodingi". </div>
<div>
Čečėnas nuo vertinimo susilaikė.</div>
<div>
Kepinami baravykiniai (lepšės, šilbaravykiai, raudonikiai) paskleidė visai žudantį kvapą, man jau akivaizdžiai varvėjo seilės, o Rimgaudas išraudo - tai atsitikdavo, kai labai susijaudindavo. O jaudintis buvo ko - tuoj tuoj turėjo būti gatavas pasakiškas patiekalas.</div>
<div>
Ką gi, mes - du lietuviai, ukrainietis ir rusas, pradėjome šaukštais kabinti grybų - svogūnų - pomidorų pastos patiekalą. Azijiečiai ir čečėnas gailiai stebėjo mūsų puotą, tačiau prisiliesti prie patiekalo nedrįso - bijojo mirti tokioj jaunystėj, nuo "nežinomų" grybų.</div>
<div>
Maisto buvo daug. Po 20 minučių jau pripildėme savo sudžiuvusius skrandžius. Tada Abdula, azijiečių grupelės lyderis paklausė:</div>
<div>
- Pilvų neskauda?</div>
<div>
- Ne.</div>
<div>
- Chebra, pirmyn! - mostelėjo ranka saviškiams ir visi apipuolė katilą.</div>
<div>
Kabino jie greitai, grybai buvo suvalgyti. Beje, čečėnas irgi valgė.</div>
<div>
Jau po to, maloniai rūkant, Abdula paaiškino, kad jis bijojo dviejų dalykų: kiaulės taukų ir nuodingų grybų. Bet, pamatęs, kad su mumis nieko blogo nesidaro, nusprendė, kad "Alachas - kažkur ten, pietuose, o jis, Abdula - čia, šiaurėje, ir labai alkanas", spjovė į visus prietarus ir atsidavė pagundai prisikimšti skrandį.</div>
<div>
Visi liko gyvi. Niekas nenorėjo plauti katilo, todėl įmetėm jį į pelkę, kuri maloniai rakandą pasisavino. Šaukštų neišmetėm, nubraukėm į samanas ir buvom tokie...<br />
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" target="_blank"><img alt="" class="wp-image-22 size-full alignnone" height="65" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/09/cropped-logo-9353372-2.png" width="257" /></a><br />
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"></span></div>
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-37589385915172433642019-10-29T13:07:00.000+01:002019-10-29T13:07:07.540+01:00Vyriška elgsena - spektaklis moteriai<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-2OeNM_KnO1E/XbgrUxpYd-I/AAAAAAAAXE8/zCAF2cWWLv0vVQGYSqYJYAf4LsEssFa0gCNcBGAsYHQ/s1600/jisu-han-NofhlXIKnkg-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1056" data-original-width="1600" height="422" src="https://1.bp.blogspot.com/-2OeNM_KnO1E/XbgrUxpYd-I/AAAAAAAAXE8/zCAF2cWWLv0vVQGYSqYJYAf4LsEssFa0gCNcBGAsYHQ/s640/jisu-han-NofhlXIKnkg-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@makeitcount?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Jisu Han</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/socks?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<div>
<br /></div>
Vyrai, prisipažinkit.<br />Perdžiat, taip? Na, ne taip jau viešai, kai moteris šalia, bet tokį tylų debesėlį visgi paleidžiat?<br />Prisipažinkit: juk jums skylėtos kojinės dzin? Na, juk jų nieks nemato, o netikėto sekso atveju tai nėra svarbiausia?<br />Ar svarbu jums, jog jūsų drabužiai vakare būtų tvarkingai sudėti? Juk, sudėjus tvarkingai, ryt juos rasti be galo sunku, o pasidėjus pagal save (numetus ant kėdės, sofkės, į tamsų kampą), niekas nedingsta ir pašaliniai klausimai nekankina?<br />Mėgstate pirkti gėles? Tikrai? Ar tai jums jau įkalta per žiniasklaidą ir teliką, kad "tikras vyras nuolat prisimena datas ir dovanoja gėles"? Ar niekada nepagalvojote, jog už geros puokštės kainą mieliau padovanotumėte kelis butelius gero prancūziško vyno? Bet, dovanoti butelį juk taip vulgaru, tiesa?<br />Apie tvarką.<br />Be abejo, jūs netgi galite plauti indus, tačiau, kai kelias dienas namuose esate vienas, aiškiai suvokiate, kad neišplautos lėkštės sąžinės negraužia, tik, gaila, po 3 laisvos dienos indai baigiasi, tad, nori - nenori, tenka išsiplauti.<br />Pastebėjote - dėl moterų jūs pradedate gyventi sau svetimą gyvenimą? Negali spjaudytis, keiktis, persti, myžti už kampo ar miške, teisingai mėtyti drabužius ir praustis, kai to iš tikrųjų reikia, o ne dėl to, kad "koks tu nehigieniškas!"<br />Bet, kaip sakė viename filme A. Švarcenegerio suvaidintas herojus: "Moterys labai keisti padarai: su jomis gyventi negali, bet ir užmušti gaila" ...<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"><br /></span></div>
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" target="_blank"><img alt="" class="wp-image-22 size-full alignnone" height="65" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/09/cropped-logo-9353372-2.png" width="257" /></a>
<br />
<div style="text-align: left;">
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-5691314392115164162019-10-29T12:50:00.002+01:002019-11-12T16:38:30.572+01:00Paskutinis koncertas (anekdotas)<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://2.bp.blogspot.com/-WgjbYIA1Y2Q/XbgmsNNPdkI/AAAAAAAAXEw/48G5EHniSWMu4cGNdsARY_uQZmJ8joTFwCNcBGAsYHQ/s1600/rhodi-lopez-Cxpqnzd3Psg-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="787" data-original-width="1600" height="315" src="https://2.bp.blogspot.com/-WgjbYIA1Y2Q/XbgmsNNPdkI/AAAAAAAAXEw/48G5EHniSWMu4cGNdsARY_uQZmJ8joTFwCNcBGAsYHQ/s640/rhodi-lopez-Cxpqnzd3Psg-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@20164rhodi?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Rhodi Lopez</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/death?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; white-space: pre-wrap;">Paskutinis Deivido Koperfildo pasirodymas mieste. Antplūdis. Prie įėjimo į salę grūdasi minios žiūrovų, su viltimi,kad kas nors parduos atliekamą bilietėlį. </span><br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; white-space: pre-wrap;">Koncertų salė užpildyta iki paskutinės sėdimosios vietos, kažkokiu būdu žmonės stovi netgi šoniniuose praėjimuose - stebės pasirodymą stačiomis. </span><span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a"></span><br />
<span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a">
</span>
<br />
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a"><span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Iki koncerto pradžios - 10 minučių. </span></span></div>
<span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a">
</span>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a"><span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Pačioje patogiausioje eilėje sėdi juodai apsirengusi elegantiška moteris, o šalia jos, nepatikėsite, laisva vieta! Moteris ten laiko rankinuką. </span></span></div>
<span id="docs-internal-guid-0c5c57c3-7fff-3d35-9f2f-3302af45011a">
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">Vienas iš stovinčiųjų, vyrukas, prasibrauna iki žaviosios damos ir viltingai užklausia:</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Sakykite, ši vieta tuščia? Gal galėčiau jums sumokėti ir atsisėsti?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Matote, mes su vyru labai troškome papulti į Koperfildo pasirodymą, planavome tai iš anksto, todėl ir vietas įsigijome pačias geriausias.Tačiau… tačiau netikėtai mano vyras mirė, todėl į koncertą atėjau viena… Jo garbei šią vietą tuščią ir palikau: aš jaučiu, kad jis čia, šalia manęs… Jaučiu jo alsavimą, jo vibracijas… Lai pabūna kartu su manimi savo paskutiniame koncerte...</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Aišku, - nuliūsta vyrukas. - Bet vis tiek gaila laikyti tuščią vietą… Suprantu jus, tačiau galėjote pasikviesti ką nors iš artimiausių vyro giminaičių, brolį, ar sesę, na, ką nors. </span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Aš juos kviečiau - niekas nenorėjo eiti…</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Kodėl? - nustebo vyrukas.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> - Aš juk sakiau jums: mirė mano vyras! Visi giminaičiai laidotuvėse.</span></div>
</span><br />
<div style="text-align: left;">
<span style="color: #ff6600;"><b><i><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></i></b></span></div>
<br />
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-88490466328575468592019-10-29T08:36:00.002+01:002019-10-31T13:07:25.110+01:00Amžiaus spėjimas (anekdotas)<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-b96jvxfwW8w/Xbfr8UerMII/AAAAAAAAXEk/7mP71_Or5OccHqMS5zyNnTBNuWh-K2SqQCNcBGAsYHQ/s1600/seth-doyle-VBoa34qcW4w-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-b96jvxfwW8w/Xbfr8UerMII/AAAAAAAAXEk/7mP71_Or5OccHqMS5zyNnTBNuWh-K2SqQCNcBGAsYHQ/s640/seth-doyle-VBoa34qcW4w-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@sethdoylee?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Seth Doyle</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/laughter?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">52 metų amžiaus vyras pasidaro veido odos tempimo operaciją. Atsistoja prieš veidrodį ir negali atsigrožėti: nu, jaunas koks! </span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">“O davai, paklausinėsiu praeivių, kaip jiems atrodau, kiek metų duotų” - pagalvoja ans.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">Išeina gatvėn ir kreipiasi į pirmą pasitaikiusią moterį:</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Atleiskite, nepykite, turiu tokį prašymą… Pasakykite, kiek man duotumėte metų, iš išvaizdos?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Na, kokius 35 tikrai duočiau, - prataria moteris.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - O man 52! - džiaugsmingai sušunka vyras ir laimingas keliauja toliau.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">Sustabdo kitą praeivį, vyrą:</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Atsiprašau, tik nesupykite, turiu prašymą. Pasakykite, koks mano amžius?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Sakyčiau, kokie 38 metai…</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Valio! O žinote, man 52!</span><br />
<br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre;"></span><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;" target="_blank"><img alt="" class="aligncenter wp-image-34518 size-medium" height="300" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/10/klasikinis-aliejus-300x300.jpg" title="Spustelk!" width="300" /></a></div>
<div style="text-align: left;">
</div>
</div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">Laimingas užsuka į restoraną, užsisako pietus. Pabaigoje paklausia padavėjo:</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Sakykit, brangusis, kiek metų man pagal mano išvaizdą?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Galvoju, kokie 34…</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Cha! O man 52!</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">Nušvitęs vyras išeina gatvėn, mato, stovi sena močiutė ir nusprendžia paskutinį kartą paklausti.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Laba diena, ponia.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Labas sūneli.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Sakykite, ar galėtumėte pagal mano išvaizdą atspėti mano amžių?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Tai, kad man, sūneli, 90 metų, prastai matau… bet, yra vienas būdas, kurio pagalba jūsų amžių tikrai atspėčiau…</span></div>
<br />
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Koks? - susidomi vyras.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Leiskite man į ranką paimti jūsų trumpalą…</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Oi, koks keistas būdas! - nustemba vyras, tačiau jam jau įdomu, todėl sutinka. - Gerai, imkite…</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;">Močiutė įkiša ranką į vyro kelnes ir pačiumpa trumpalą. Tada gal penkias minutes jį glosto, glamonėja. Vyras neiškenčia:</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Gal jau užteks?</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Oi, tikrai užteks, - susigėsta močiutė. Ištraukia ranką. </span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Na, tai kokio aš amžiaus? - nekantrauja vyras.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Tau, sūneli, 52 metai.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Oho, kaip tai žinojai! - nustemba vyras.</span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: "arial"; font-size: 10.5pt; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre;"> - Restorane girdėjau...</span></div>
<span id="docs-internal-guid-5f2c9c14-7fff-7e3c-0ed2-41eb34a98a4a"><br /></span>
<br />
<div style="text-align: left;">
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span></div>
Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-83064521980000318922019-10-28T11:05:00.000+01:002019-10-28T11:24:56.329+01:00DvasingumasSkirta tik dvasingiems ir Kosmoso energiją sugebantiems naudoti asmenims.<br />
<br />
Jau 8 metai, kaip mintu saulės energija, tačiau, kad tai pasiekčiau, prieš tai turėjau būti žoliavalgiu, o dar prieš tai - paprastu veganu, dar prieš tai - vegetaru, o dar anksčiau valgiau ir mėsą.
Tačiau šie juodi gyvenimo etapai jau praeityje. Šiuo metu man užtenka saulės spindulių, tik, bėda, kai būna apsiniaukę, tenka kentėti alkį.<br />
Tačiau dabar jau žengiu į sekantį etapą: pradedu pratintis prie halogeninių lempų šviesos. Ji visai skani, nors nėra tokia pilnavertė, kaip saulės spinduliai. Tačiau dabar aš, kaip ir visi normalūs žmonės, galiu užkandžiauti naktį, atsidaręs tuščią šaldytuvą: man pakanka iš vidaus krentančios šviesos.<br />
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-B1VGnJvb7FM/Xba89aGbbLI/AAAAAAAAXBU/bBD8IRcbVpIWuxYh7TWnZeNvQC4iCUIfgCNcBGAsYHQ/s1600/ros-dagos-IDHT2XCm6yU-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img alt="" border="0" data-original-height="1068" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-B1VGnJvb7FM/Xba89aGbbLI/AAAAAAAAXBU/bBD8IRcbVpIWuxYh7TWnZeNvQC4iCUIfgCNcBGAsYHQ/s640/ros-dagos-IDHT2XCm6yU-unsplash.jpg" title="" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@zinga01?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">ros dagos</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/sun?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
Sunku bendrauti su nedvasingais ar nesuprantančiais žmonėmis. Atėjus į svečius jie prikrauna pilnas lėkštes negyvų kūno dalių, o taip pat nužudytų morkų, kopūstų bei svogūnų mišinių, į taures pripila rūgimo bakterijų myžalų ir liepia visu tuo džiaugtis!<br />
Vargšai jie, vargšai...<br />
Man užtenka pastovėti saulutės atokaitoje, kad pilnai pasisotinčiau pačia tyriausia ir skaniausia energija. Gaila, tačiau beveik visi susitikimai bei baliukai vyksta vakarais, kai saulužė jau nusileidusi, todėl tenka prašyti atskiro šviestuvo - lempos, kad pastatytų šalia manęs ir aš galėčiau baliavoti kartu su visais.<br />
Kartais į svečius atsinešu nuosavą stalinę lempą, pasidedu ją priešais save, ant stalo, šviesos spindulį nukreipiu sau į veidą. Tokias momentais visi aplinkui nuščiūva, prityla. Kai pasiūlau pabandyti persišviesti galvas ir atsuku lempą į svečius, dažniausia svečiai pradeda skirstytis. Jau ne vienas šeimininkas, pas ką į svečius ėjau, prašė lempos nesinešti, žadėjo leisti ilgai būti vonios kambaryje, nušviestame ryškiomis halogeninėmis lempomis.<br />
Ką gi, išeitis visada atsiranda: mano žmona sėdi už stalo, valgo lavonieną bei geria mikrobų myžalus, o aš, su džiaugsmu, sėdžiu vonioje ir semiuosi tikros kosminės energijos.<br />
Užtat esu be galo dvasingas.Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-59487382233913969822019-10-26T04:39:00.000+02:002019-10-26T12:16:53.758+02:00Uodai dulkių siurblyje<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Šie metai, klimato atžvilgiu, labai keisti, tačiau tai padėjo man sužinoti, kam reikalingi plaukai ant kūno.</span><br />
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Dar niekada Belgrade, kur aš gyvenu nuo 2004 metų, nebuvo taip šilta ir sausa: spalio pabaiga, o aš vis dar su šortais po lauką lakstau, nors pernai pečių kūrėm jau spalio 1 dieną. Koks pečius dabar? Juk dienomis + 25!</span><br />
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Užtat toks oras baisiai patinka visokioms vapsvoms, uodams ir kitokiems vabalams. Kiek pamenu, Lietuvoje miškuose būdavo labai populiarios žalios dvokia<span class="text_exposed_show" style="display: inline;">nčios blakės. Tai va, čia, pas mus, tokios pačios, tik rudos ir nedvokia. Bet jų daug, jos lenda į namus, slepiasi visose įmanomose vietose. Kaip ir boružės.</span></span><br />
<span style="background-color: white; font-family: inherit;"><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Bet bjauriausia - uodai. Jei vasarą ant langų buvom užsidėję tinklelius ir dar kažkaip galėjom gyventi, tai dabar, be tinklelių (kitaip neužsidaro langai , o naktys vis tik šaltos) nuolat kenčiam nuo masinių uodų antpuolių.</span><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Geriausias kovos būdas su jais - vakare, prieš miegą, išsiurbti dulkių siurbliu. Uodus. Jie, vis tik, nelabai protingi: tupia ant pačių šviesiausių vietų ir tik retas būna kiek gudresnis bei trinasi palei žemę ar už durų. Susiurbiu įvairius kiekius: kartais būna tik koks dešimtukas, o kartą teko surinkti ir virš 30.</span><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Bjauriausia, kai palieki kokius 2 - 3 uodus, o naktį jie atskrenda keršyti. Aš miegu atsiklojęs, aišku, be jokių ten pižamų, todėl visada tampu auka, o mano moteris, kaip ir visos moterys - bijo sušalti, todėl susisuka, kaip kokonas į antklodę ir uodams ji tampa neprieinama.</span><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Taigi, pirmąjį antskrydį, pirmąsias atakas, priimu aš. Atsibundu nuo perštinčių pirštų, nugaros, kaklo, kojų pirštų. Rūpūžės žino kur kąsti: kur oda minkštesnė. Naktį uodų nesiurbiu, tik, užsidegęs šviesą ištraiškau, dažniausia tai būną jau mano kraujo priputę vampyrai.</span><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Šiąnakt gulėdamas ir laukdamas eilinės atakos, pajutau, kaip suvirpėjo plaukeliai ant rankos ir tiksliu smūgiu priplojau vieną kraugerį. Gerai tie laukai ant kūno - signalizacija!</span><span class="text_exposed_show" style="display: inline;">Savaitę neišpurtau dulkių siurblio šiukšlių dėželės: bijau, kad visos savaitės uodų rinkinys pabėgs į laisvę. Kas žinote, kiek laiko uodai gali išgyventi dulkių siurblyje?</span></span></div>
<div dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt;">
<br /></div>
<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><img alt="" border="0" data-original-height="540" data-original-width="960" height="360" src="https://1.bp.blogspot.com/-ydxdPYnhcRk/XbOwYbzDUHI/AAAAAAAAW_0/B5bjS0qtl20VQBO1AWArnfzWX6VXESuVgCNcBGAsYHQ/s640/ekamelev-sZIjgg4Peu0-unsplash_opt.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;" title="" width="640" /></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@ekamelev?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Егор Камелев</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: , "blinkmacsystemfont" , "san francisco" , "helvetica neue" , "helvetica" , "ubuntu" , "roboto" , "noto" , "segoe ui" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/mosquito?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<span class="text_exposed_show" style="background-color: white; color: #1c1e21; display: inline; font-family: "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 14px;"><br /></span>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0Zemun, Belgrade, Serbia44.853088799999988 20.36865080000006944.763032299999985 20.207289300000067 44.943145299999991 20.53001230000007tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-86707802241099187082019-09-16T13:16:00.000+02:002021-04-10T00:30:34.814+02:00Pagalvėlės vietoj lėkščių<table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody>
<tr><td style="text-align: center;"><a href="https://1.bp.blogspot.com/-nGL8FiHKhWQ/Xbg26W-RnhI/AAAAAAAAXFU/L04z4TkCkOYG-etYKsuXNBpS3CXAQGEiQCNcBGAsYHQ/s1600/bianca-lucas-_WwoBf8_Ubg-unsplash.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1067" data-original-width="1600" height="426" src="https://1.bp.blogspot.com/-nGL8FiHKhWQ/Xbg26W-RnhI/AAAAAAAAXFU/L04z4TkCkOYG-etYKsuXNBpS3CXAQGEiQCNcBGAsYHQ/s640/bianca-lucas-_WwoBf8_Ubg-unsplash.jpg" width="640" /></a></td></tr>
<tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;">Photo by </span><a href="https://unsplash.com/@biancarenee?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Bianca Lucas</a><span style="background-color: whitesmoke; color: #111111; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; white-space: nowrap;"> on </span><a href="https://unsplash.com/s/photos/shopping?utm_source=unsplash&utm_medium=referral&utm_content=creditCopyText" style="background-color: whitesmoke; box-sizing: border-box; color: #767676; font-family: -apple-system, BlinkMacSystemFont, "San Francisco", "Helvetica Neue", Helvetica, Ubuntu, Roboto, Noto, "Segoe UI", Arial, sans-serif; font-size: 14px; text-align: start; text-decoration-skip-ink: auto; transition: color 0.1s ease-in-out 0s, opacity 0.1s ease-in-out 0s; white-space: nowrap;">Unsplash</a></td></tr>
</tbody></table>
<br />
Ji nusprendė, kad reikia naujų lėkščių.<br />
<br />
Išlėkė į prekybos centrą, rado pagalvėlių. Paskambino, pasakė, kad pirks pagalvėles.<br />
<br />
Kai nusijuokiau ir pasakiau, kad, pagrindinis tikslas buvo lėkštės, ji nutilo. Pamaniau, kad įveikiau ją savo logika, pasakiau, kad prie to gal dar ir naujus kilimėlius vonios kambariui pažiūrės? Aš tik pajuokavau. O ji pagyrė mane, kad esu toks pastabus ir pasakė, kad būtinai pažiūrės.<br />
<br />
Po valandos paskambino ir pasakė, kad išsirinkčiau kil<span class="text_exposed_show">imėlius iš trijų spalvų: baltos, rudos ir pilkos.<br />Tylėjau kaip partizanas, bijodamas duoti jai dar kokią pirkinių idėją. Po to pasakė, kad baltų kilimėlių nepirks, nes kai aš išlipsiu iš vonios, viską ištepsiu ir jai tuos baltus kilimėlius reiks kasdien skalbti.</span><br />
<br />
Išdrįsau pareikšti, kad tegul tada perka rudus. Ji paniekinamai šyptelėjo, pasakė, kad neturiu skonio.<br />
<br />
Logika sakė, kad belieka rinktis pilkus. Tai ir pasakiau.<br />
<br />
Ji atsakė, kad reikia pagalvoti (!?) ir čia mano logika pradėjo isteriškai juoktis.<br />
Kol kas tylu - neskambina.<br />
<br />
Nežinau, ką nupirks ir kokios tai spalvos daiktai bus.<br />
Moterų suprasti tiesiog neįmanoma.<br />
<br />
<a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" target="_blank"><img alt="" class="wp-image-22 size-full alignnone" height="65" src="https://riebu.net/wp-content/uploads/2019/09/cropped-logo-9353372-2.png" width="257" /></a><br />
<span style="color: #ff6600;"><strong><em><a href="https://riebu.net/" rel="noopener noreferrer" style="color: #ff6600;" target="_blank">Geriausias Ispaniškas aliejus jau Lietuvoje. Itin tyras, alyvuogių, pirmo spaudimo ir dar šalto... Užsuk! </a></em></strong></span>Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2290950606106967966.post-29500085395573067602019-09-16T03:29:00.001+02:002021-04-14T11:10:59.551+02:00Paskutinioji...<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-SzXRAYX3XBo/XbL3Y9DEmWI/AAAAAAAAW_k/hKewUpGBefMzVCM3V9MECSURAO5bqXQtwCNcBGAsYHQ/s1600/photo-1505777010274-d2eaa3b99b8e_opt.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="354" data-original-width="660" src="https://1.bp.blogspot.com/-SzXRAYX3XBo/XbL3Y9DEmWI/AAAAAAAAW_k/hKewUpGBefMzVCM3V9MECSURAO5bqXQtwCNcBGAsYHQ/s16000/photo-1505777010274-d2eaa3b99b8e_opt.jpg" /></a></div>
<span style="font-weight: 400;">Šio susitikimo tikrai nelaukiau ir, nemeluosiu, labai bijojau. Ilgą laiką. Tiesą pasakius - visą gyvenimą.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Kai jau negalėjau pajudinti netgi lūpų, o visa reakcija į mane supantį pasaulį buvo tik mirksėjimas, suvokiau, kad toliau taip nebegaliu, kad turi kažkas atsitikti, įvykti, ir išvaduoti mane iš tokios neapibrėžtos būsenos.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O štai ir aš! - galvoje nuskambėjo malonus balselis. - Jau laikas, laikas…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tu kas? - pralemenau, tačiau taip pat mintyse, ne realybėje.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Spėk, - linksmas tonas neapleido mano pašnekovo.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Haliucinacija, - vėl pralemenau. - vaizdinys kažkoks…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Aha, tuoj pamatysi, koks aš vaizdinys, - jutau, kaip tas “kažkas” tiesiog šaiposi ir man dėl to buvo labai keista. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Mirtis? - netikėjau savo tariamais žodžiais.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Galima sakyti, kad taip, - balsas kiek surimtėjo, - tik… Tik man tas žodis nepatinka. Jame tiek daug negatyvo, nežinojimo ir nepagrįstos baimės…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Čia jau man lūpos sudžiūvo. Tiesą pasakius, sudžiūvęs buvau jau visas, bet taip sakoma. Pastirau ir tarsi nukrėtė nemalonus šaltas šiurpas. </span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">“Viskas” - mintis smogtelėjo į galvą, - “paskutinioji”!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Kvailiuk, - mano mintys buvo pertrauktos, - aš ne “paskutinioji”, o tavo išlaisvinimas, pradžia, džiaugsmas ir laimė!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Tiek tos laimės, - murmėjau, - kai kojas pakratai!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Nori ir toliau gulėti, kaip mumija ir drebėti iš baimės dėl savo susenusio ir susidėvėjusio kūno, ar labiau patiktų pradėti naują pažintinę kelionę?</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Nemeluok, - bandžiau užsitikrinti ateitį, - ir neviliok. Žinau - skaičiau, mirštant smegenims susisuka jų smegenys, prasideda visokios ten haliucinacijos, tuneliai su šviesa ir narkotikų injekcijos, suteikiančios priešmirtinę palaimą.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O tai blogai? - kamantinėjo balselis.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - O velnias žino: niekad to nepatyriau, negaliu ir vertinti. Bet baisu!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Baisu, nes nežinai. Kai žinai - baimė ištirpsta. Taigi, sakau tau - viskas gerai. Ta prasme, kol kas dar ne visai, nes esi įsikibęs į savo susidėvėjusį, bevertį kūną.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Pala, tai dabar jau galiu eiti su tavimi ir pateksiu į kažkokį kitą, naują, aukštesnį lygį? - domėjausi, o tuo pačiu ir derėjausi.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Žinoma! Tau tereikia savanoriškai atsisakyti visų godų, norų, prisirišimų… Ir… Ir mes įsiliesime į naująjį gyvenimą! Tokio dar nejutai, nežinojai ir negirdėjai! Tau patiks, aš žinau, tik, prašau, greičiau atsižegnok tave į dugną tempiančios praeities…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Sąmonę užliejo neišpasakyta palaima, pajutau, kad tolstu nuo kūno, aplink, tarsi karuselė, sukosi planetos bei žvaigždės. Aiškiai girdėjosi didingas ūžesys, panašiai, tarsi įžanga prieš gerą muzikinį kūrinį. Artėjo kažkas naujo, didingo ir gero. Jutau tai visa savo sąmone.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Ateinu! - sušukau viltingai.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;"> - Laukiu! - atsiliepė mirtis.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Ūžesys didėjo, tarsi kažkas spaudė smegenis, kurios troško išsiliejimo, išsilaisvinimo… Pajutau, kad kūnas jau toli nuo manęs, aplink pasidarė tamsu, tačiau tolumoje žybtelėjo viltinga žvaigždė!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Blykst, pykš, bumbt!</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">....</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Tamsa ir nebūtis…</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">“Ir vėl apgavo!” - sugebėjau sugeneruoti paskutinę mintį.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Tyla ir tamsa.</span><br />
<br />
<span style="font-weight: 400;">Pabaiga.</span><br />
<br />Saulius Veržikauskashttp://www.blogger.com/profile/16193922660660772752noreply@blogger.com0