Moteris mėsinėje

Įsitikinau, kad moteris gali nupirkti geresnę mėsą, nei vyras. Šiandien nukeliavome kartu į vietinę mėsinę, kad išsirinktume gražų paršienos gabalą kepimui orkaitėje.

Parduotuvėje peilius galando du mėsininkai, tačiau mano moteriai tai nei motais:
- Noriu gabalą mėsos, kad būtų ne per liesa, ir ne per riebi, kepimui! - pareiškė griežtai, o aš stebėjau ir mokiausi.
- Tvarkoj, ponia, štai, o kaip jums šitas gabaliukas? - vienas mėsininkų pakėlė tikrai gražų mentės gabalą.
- Ne per liesas? Iškepus sulčių liks? - kamantinėjo moteris.
- Turėtų likti... - jau kiek sutriko mėsininkas.
- Tai "liks", ar "turėtų"?
- Liks, tikrai liks...
- Na, žiūrėkit, jei neskaniai gausis, aš pas jus užsuksiu dar kartą! - pagrąsino maniškė.
- Ne, nereikės, viskas bus gerai, - šūktelėjo vienas mėsininkas, paskui susgribo, kad kažką negerai atsakė, - būtinai užsukite dar kartą!

- Matei, kaip su jais reikia? - išėjus moteris jau kreipėsi į mane.
- Mačiau. Bet gi tikrai mėsa graži, bus sultinga, jei ką, uždėsiu lašinukų.
- Nu, žiūrėk, o tai matai, kokie tie mėsininkai liesi?, - kažkokią keistą išvadą pasidarė moteris. Bet aš jau nesigilinau ir nesiginčijau.

Photo by Iñigo De la Maza on Unsplash