Karo pabaigos paminėjimas

Vakar karo pabaigą sprogimu paminėjau ir aš, nors buvau nesuprastas.

Lauke ant medžio angliukų kepiau žuvį, popietinė saulė šildė namo prieangį - tyčia atidariau duris, kad šiluma glostytų namo vidų.

Suvalgius žuvį katinams išnešiau likučius, pakeliui užkalbino kaimynė:

- A tu dar turi tą pavasarinę alergiją?

- Ne, jau baigėsi, - atsakiau.

- Aš turiu tokį purkštuką nuo astmos, jei reikia, galiu duoti, - neatstojo kaimynė.

- Nereikia, - gyniausiai, tačiau mano galvoje spontaniškai gimė slaptas planas.

- Nors, galiu paimt, - sutikau, kuo kaimynė apsidžiaugė, nes vaistą būtų išmetusi, o čia, va, kaimynui pagelbėjo.

Grįžęs į kiemą, dar į karštą šašlykinę, įmečiau aliuminį balionėlį.

- Čia aš biški pašaudysiu, - perspėjau kieme prie gėlių tupinėjančią moterį, - jei kas, nekreipk dėmesio.

- Aha, - ji iš tikrųjų nekreipė dėmesio.

Po minutėlės nieko neįvyko, tad, nuėjau į namo vidų, nors lauko durys ir toliau buvo atviros, o šašlykinė, užmiršau paminėti, stovėjo per pusantro metro nuo įėjimo.

Staiga išgirdau garsų trenksmą - šašlykinėje buvę karšti anglys ir pelenai pasiskleidė į visas puses, prieangis buvo nuklotas įkaitusiais angliukais. Puoliau juos gesinti.

- Durnius! - išgirdau šauksmą iš lauko. Moteris sureagavo į mano veiksmus.

- Nepyk, - bandžiau teisintis, - tikrai nežinojau, kad taip plėš!

- Kvailys! - nenurimo ana, - pirmą kartą matau vyrą virš 50, kuris elgtųsi, kaip pacanas!

- Aš nenorėjau! - teisinausi, kaip vaikystėje.

- Žioplys! - tirada tęsėsi, - dabar pats imi kibirą, skudurą, šluotą ir viską tvarkai!

- Aišku, sutvarkysiu, - net nebadžiau derėtis. Nubėgau pasiimti kibiro bei kitų švarinimosi priemonių. Pripildžiau kibirą vandens, grįžau į incidento vietą.

Namo prieangis buvo pilkas, palietus pirštu, likdavo pelenų žymės. Sprogimas tikrai buvo kokybiškas!

Po kelių minutėlių moteris paėmė iš mano rankų švabrą ir jau taikiau prabilo:

- Tiek to, sutvarkysiu, bijau, kad betvarkydamas dar blogiau padarysi. Gali įpilt vyno...

- Aš ne iš piktos valios... Įsivaizduok, jei tą vaistą būčiau išmetęs į konteinerį, o jį rastų vaikai... O čia - konkreti utilizacija...

- Ne, tu tikrai trenktas, - moteris jau šypsojosi. - Pasitrauk, juk matai, kad valau.

Photo by Jens Johnsson on Unsplash