Pasaulis “dosniai” atsilygino žmogui, kurio dėka buvo išvengtabranduolinės pasaulio pabaigos

Mes visi prisižiūrėję begalę filmų apie katastrofas, apokalipses, pasaulio pabaigą bei ateivių invazijas, tačiau niekada nesusimąstome, kad pasaulyje iš tikrųjų buvo (ir dar yra) žmonių, kurių dėka mes esame gyvi, galime skaityti, rašyti, džiaugtis savo vaikais ir planuoti ateitį.
Taigi, dėl to, kad mes, didžioji žmonijos dalis, vis dar egzistuojame, galime padėkoti vienam žmogui, kurio pavardė Petrovas.
1983 metais, rugsėjo 26 - osios naktį papulkininkis Stanislavas Petrovas įvykdė tarybinėje armijoje negirdėtą nepaklusnumo aktą - sutrukdė neišvengiamą branduolinį karą tarp TSRS ir JAV.

Komandiniame punkte “Serpuchov-15” papulkininkis vadovavo budėtojų pamainai, kai netikėtai automatinė ankstyvo aptikimo sistema užfiksavo daugybinius tarpkontinentinių balistinių raketų startus iš amerikietiškų raketinių bazių. Tuo metu santykiai tarp JAV ir TSRS buvo ypač įtempti, reikia prisiminti, kad ką tik buvo numuštas korėjietiškas boingas su civiliais. TSRS vadovavo ypatingai žiaurus, tuo pačiu, mirtinai sergantis vadovas - Jurijus Andropovas, kuriam nebebuvo ko prarasti. Nėra jokios abejonės, kad gavęs žinią apie amerikiečių branduolinę ataką, jis iš karto būtų davęs įsakymą atsakyti tuo pačiu.

Tačiau nežiūrint į tai, kad kompiuterinės sistemos atakos tikimybę įvertino visu 100 procentų, papulkininkis Petrovas atsisakė vykdyti privalomas instrukcijas ir apie tai pranešti vyresnybei. Jį glumino tai, kad visi raketų startai buvo užfiksuoti tik iš vienos amerikiečių bazės. Tuo pačiu, nei viena raketa nebuvo paleista iš, palyginus, netoli TSRS krantų plaukiojančių amerikiečių povandeninių laivų.
Petrovas išjungė pavojaus aliarmą ir prisiėmė visą atsakomybę: atšaukė vyriausybinio ryšio seansą, savo pavaldiniams įsakė kuo greičiau viską patikrinti dar kartą.
Šis įsakymas prieštaravo visoms pareiginėms instrukcijoms ir grėsė karo tribunolu.
Tačiau Pterovas buvo teisus - palydovų - šnipų optika aukštai debesyse matomus saulės blyksnius traktavo, kaip raketų išmetamųjų dujų šleifą.
Tad, dėka to, kad 44 metų amžiau papulkininkis iš pamaskvės nusižengė įstatams, buvo išvengta branduolinio karo tarp JAV ir TSRS. Toks karas būtų reiškęs neišvengiamą žmonijos pražūtį, civilizacijos pabaigą.
Už savo poelgį papulkininis nesulaukė net padėkos, dar gerai, kad nebuvo teisiamas. Negalėdamas suvaldyti tą naktį jį paveikusio streso pasekmių, 1987 metais papulkininkis karo tarnybą baigė.
Petrovo istorija buvo užslaptinta ir paslapties šydas prasiskleidė tik 1998 metais.
Atsargos papulkininis gyvena mažame butelyje Friazino gyvenvietėje, pamaskvėje, gauna kuklią pensiją. Kaip padėką už išgelbėtą žmoniją, jam visai neseniai įvedė telefoną.
2006 metais, JTO būstinėje Niujorke, tarptautinė organizacija “Pasaulio piliečių asociacija” Petrovui įteikė suvenyrinę beisbolo kepuraitę ir statulėlę “Ranka, laikanti Žemės rutulį”, ant kurios buvo išgraviruoti žodžiai: “Žmogui, kurio dėka buvo išvengta branduolinio karo”.
Tokia štai "dosnia" dovana pasaulis atsidėkojo žmogui, išgelbėjusiam visą planetą.