Trešnės
- Bliam, tikrai geros uogos! - piktinausi. - Naminės! Nepurkštos!
- Ale tu paragauk, - neatstojo jau kitas priėjęs, - o gal su jomis kas ne taip... Kad taip pigiai parduodi...
- Negaliu, žmonės! - rėkiau, - aš jų tiek prisirijęs, kad jei dar kelias į burną įsidėsiu - apsitriesiu!!!
- Valgyk! Valgyk! Valgyk! - skandavo susirinkę visi į turgų atvykę pirkėjai.
Atsibudau išpiltas šalto prakaito.
"Kad aš daugiau iš vakaro trešnes valgyčiau! Vsio, baigta!" - pažadėjau pats sau ir po truputėlį vėl migdžiausi.
O už lango paslaptingai šnarėjo medžio lapai, po kuriais matėsi pasislėpusios prisirpusios uogos... Jos laukia...
Photo by Nick Fewings on Unsplash
Post a Comment