Uodai dulkių siurblyje
Šie metai, klimato atžvilgiu, labai keisti, tačiau tai padėjo man sužinoti, kam reikalingi plaukai ant kūno.
Dar niekada Belgrade, kur aš gyvenu nuo 2004 metų, nebuvo taip šilta ir sausa: spalio pabaiga, o aš vis dar su šortais po lauką lakstau, nors pernai pečių kūrėm jau spalio 1 dieną. Koks pečius dabar? Juk dienomis + 25!
Užtat toks oras baisiai patinka visokioms vapsvoms, uodams ir kitokiems vabalams. Kiek pamenu, Lietuvoje miškuose būdavo labai populiarios žalios dvokiančios blakės. Tai va, čia, pas mus, tokios pačios, tik rudos ir nedvokia. Bet jų daug, jos lenda į namus, slepiasi visose įmanomose vietose. Kaip ir boružės.
Bet bjauriausia - uodai. Jei vasarą ant langų buvom užsidėję tinklelius ir dar kažkaip galėjom gyventi, tai dabar, be tinklelių (kitaip neužsidaro langai , o naktys vis tik šaltos) nuolat kenčiam nuo masinių uodų antpuolių.Geriausias kovos būdas su jais - vakare, prieš miegą, išsiurbti dulkių siurbliu. Uodus. Jie, vis tik, nelabai protingi: tupia ant pačių šviesiausių vietų ir tik retas būna kiek gudresnis bei trinasi palei žemę ar už durų. Susiurbiu įvairius kiekius: kartais būna tik koks dešimtukas, o kartą teko surinkti ir virš 30.Bjauriausia, kai palieki kokius 2 - 3 uodus, o naktį jie atskrenda keršyti. Aš miegu atsiklojęs, aišku, be jokių ten pižamų, todėl visada tampu auka, o mano moteris, kaip ir visos moterys - bijo sušalti, todėl susisuka, kaip kokonas į antklodę ir uodams ji tampa neprieinama.Taigi, pirmąjį antskrydį, pirmąsias atakas, priimu aš. Atsibundu nuo perštinčių pirštų, nugaros, kaklo, kojų pirštų. Rūpūžės žino kur kąsti: kur oda minkštesnė. Naktį uodų nesiurbiu, tik, užsidegęs šviesą ištraiškau, dažniausia tai būną jau mano kraujo priputę vampyrai.Šiąnakt gulėdamas ir laukdamas eilinės atakos, pajutau, kaip suvirpėjo plaukeliai ant rankos ir tiksliu smūgiu priplojau vieną kraugerį. Gerai tie laukai ant kūno - signalizacija!Savaitę neišpurtau dulkių siurblio šiukšlių dėželės: bijau, kad visos savaitės uodų rinkinys pabėgs į laisvę. Kas žinote, kiek laiko uodai gali išgyventi dulkių siurblyje?
Dar niekada Belgrade, kur aš gyvenu nuo 2004 metų, nebuvo taip šilta ir sausa: spalio pabaiga, o aš vis dar su šortais po lauką lakstau, nors pernai pečių kūrėm jau spalio 1 dieną. Koks pečius dabar? Juk dienomis + 25!
Užtat toks oras baisiai patinka visokioms vapsvoms, uodams ir kitokiems vabalams. Kiek pamenu, Lietuvoje miškuose būdavo labai populiarios žalios dvokiančios blakės. Tai va, čia, pas mus, tokios pačios, tik rudos ir nedvokia. Bet jų daug, jos lenda į namus, slepiasi visose įmanomose vietose. Kaip ir boružės.
Bet bjauriausia - uodai. Jei vasarą ant langų buvom užsidėję tinklelius ir dar kažkaip galėjom gyventi, tai dabar, be tinklelių (kitaip neužsidaro langai , o naktys vis tik šaltos) nuolat kenčiam nuo masinių uodų antpuolių.Geriausias kovos būdas su jais - vakare, prieš miegą, išsiurbti dulkių siurbliu. Uodus. Jie, vis tik, nelabai protingi: tupia ant pačių šviesiausių vietų ir tik retas būna kiek gudresnis bei trinasi palei žemę ar už durų. Susiurbiu įvairius kiekius: kartais būna tik koks dešimtukas, o kartą teko surinkti ir virš 30.Bjauriausia, kai palieki kokius 2 - 3 uodus, o naktį jie atskrenda keršyti. Aš miegu atsiklojęs, aišku, be jokių ten pižamų, todėl visada tampu auka, o mano moteris, kaip ir visos moterys - bijo sušalti, todėl susisuka, kaip kokonas į antklodę ir uodams ji tampa neprieinama.Taigi, pirmąjį antskrydį, pirmąsias atakas, priimu aš. Atsibundu nuo perštinčių pirštų, nugaros, kaklo, kojų pirštų. Rūpūžės žino kur kąsti: kur oda minkštesnė. Naktį uodų nesiurbiu, tik, užsidegęs šviesą ištraiškau, dažniausia tai būną jau mano kraujo priputę vampyrai.Šiąnakt gulėdamas ir laukdamas eilinės atakos, pajutau, kaip suvirpėjo plaukeliai ant rankos ir tiksliu smūgiu priplojau vieną kraugerį. Gerai tie laukai ant kūno - signalizacija!Savaitę neišpurtau dulkių siurblio šiukšlių dėželės: bijau, kad visos savaitės uodų rinkinys pabėgs į laisvę. Kas žinote, kiek laiko uodai gali išgyventi dulkių siurblyje?
 |
| Photo by Егор Камелев on Unsplash |
Post a Comment