Paskutinis koncertas (anekdotas)
Photo by Rhodi Lopez on Unsplash |
Koncertų salė užpildyta iki paskutinės sėdimosios vietos, kažkokiu būdu žmonės stovi netgi šoniniuose praėjimuose - stebės pasirodymą stačiomis.
Iki koncerto pradžios - 10 minučių.
Pačioje patogiausioje eilėje sėdi juodai apsirengusi elegantiška moteris, o šalia jos, nepatikėsite, laisva vieta! Moteris ten laiko rankinuką.
Vienas iš stovinčiųjų, vyrukas, prasibrauna iki žaviosios damos ir viltingai užklausia:
- Sakykite, ši vieta tuščia? Gal galėčiau jums sumokėti ir atsisėsti?
- Matote, mes su vyru labai troškome papulti į Koperfildo pasirodymą, planavome tai iš anksto, todėl ir vietas įsigijome pačias geriausias.Tačiau… tačiau netikėtai mano vyras mirė, todėl į koncertą atėjau viena… Jo garbei šią vietą tuščią ir palikau: aš jaučiu, kad jis čia, šalia manęs… Jaučiu jo alsavimą, jo vibracijas… Lai pabūna kartu su manimi savo paskutiniame koncerte...
- Aišku, - nuliūsta vyrukas. - Bet vis tiek gaila laikyti tuščią vietą… Suprantu jus, tačiau galėjote pasikviesti ką nors iš artimiausių vyro giminaičių, brolį, ar sesę, na, ką nors.
- Aš juos kviečiau - niekas nenorėjo eiti…
- Kodėl? - nustebo vyrukas.
- Aš juk sakiau jums: mirė mano vyras! Visi giminaičiai laidotuvėse.
Post a Comment